'''Vītauts''' (''Vytautas'', 1350-1430) - Lietuvuos dėdlīsės konėgaikštis (1392-1430). Vėins ėš žīmiausiu [[Lietova|Lietuvuos]] valduovu. TrakūTraku kunigaikštkonigaikšte Kēstote ė Bėrotes sūnos.
1382-1392 m. dėl atimtuos tėvonėjes kovuodams su Skėrgaila bei anuo manipolioujamo Jogaila, do kartus pasinauduoj križiuočiu karėne parama iė do kartus anus išdavėšdave. 1392 m. išsikovuojišsikovuojė LDK titol iė teisteisi valdytvaldīt [[LDK]] "vyriausvīriause kunigaikštkunigaikšte" Jogailas vasals.
1410 metūmetu [[lėipas 15]] dėindėina ŽalgėrŽalgėre mūšie vadovavvadovava jongtėnejongtėnē Lietuvuos iė [[Lėnkėjė|Lėnkėjes]] kariuomene; pu šiuoton mūšmūše bovbova pasirašytapasirašīta Torunes taika, Žemaitėje[[Žemaitėjė]] bovbova pripažintaprėpažinta Lietova ikilėge VytautVītauta iė Jogailas mėrtėissmėrtėis. 1422 m. pu da vėin VytautVītaut iė Jogailas žygžīge iī PrūsėjPrūsėje bovbova sudarytasudarīta melnMelna taika, katro Vuokietiu ordins atsisak vėsūvėsu teisiu iī ŽemaitėjŽemaitėjė.
1429 m. saussausė LuckLucka suvažiavėmė Vokietėjes imperatuorios Zigmants Liuksemburgietis pasiūl VytautouVītautou vainėkoutėis Lietuvuos karalio. Karūnavėm iškilmes bov numatytas 1430 m. rugsiej 8, bet anuos neivyk nes Lėnkėjes dėdėkams Vokietėjes i Lėnkėjes pasienie sulaikios iī Viln[[Vėlnios|Vėlnio]] gabenam karūna beiė atitininkamus dokumėntus. Toukart bovbova numatytanumatīta kėta karūnavėm data, bet vėsus planus sujauk netikieta VytautVītaut smertessmertės (1430 m. spal[[spalė 27]] d.).
