'''Ožgavienės''' īr senuobėnėsenuovėnė baltu [[švėntė]], katra īr švėntama lėkos 7 savaitėmsavaitiem lėgėlėg [[Velīkas|Velīku]] (tas gaunas terp [[vasarė 5]] ė [[kuova 6]] dėinū). Senuovie bova švėntamas vėsa savaitė, pradedont nu sekmadėinė. Ožgavieniu idiejė - [[žėima|žėimuos]], vėsonvėsa bluogė ėšvarīms, pasėruošėms sotėktė [[pavasaris|pavasaripavasarė]] šaukėms, vaisingoma žadėnėms, skalsuos ė gausoma skatėnėms. Ožgavienės paskotėnė mēsiedė mienesė dėina.
Žėima varuoma kaukietu žmuoniū šielsmo, Lašėnėnė ė Kanapėnė dvėkuova, žėimuos stabačiūčelas Muorės (katradā kėlavadėnama nuKuotrė) slavusodegėnėmo, smertieskėtor dėivėsbova [[Muorena]]s) sokūrenimsskondėnama. Par Ožgavienės īr nuognē svarbosvarbē suotē prėsėvalgītėprisėjiestė: tradicėnētradėcėnē jiedē īr [[blīnā]] ė [[šiopėnīs]]. Nomus aplonkantīsaplonkontīs tor būtė pavaišėntėpavaišintė. Diel tuo vākā parsėrėngėparsėrėngė̄ obagās, žīdokās, čėguonās, ivairiausēs babaužēs, vuožėm, meškuom ė čėguonāskėtuokēs biesās keliaun pu nomus ė praša jiedė vuoarba pėnėngūpėningū.
Ožgavėniu tradėcėjės īr geriausē ėšsėsauguojosėsėšsauguotas Žemaitėjuo.
