Paguonībė – skėrtoms terp pakeitėmu.

[[Senuobėnė baltu viera]] ėš esmies bova puolėteėstėnė so anėmėzma ė panteėzma elementās, mažo net so kap katruomis [[šamanėzmos|šamanistėnėmis]] praktėkuomis, katras torbūt sunīka XVIII-am omžiō<ref name="saman">[http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=736&kas=straipsnis&st_id=3773 Gintaras Beresnevičus. Ekstremalės būklės baltu tradicėjuo]</ref>. Mėslėjama, ka tradicėnės paguonėškuosės organėzacėjės sunīka XIX o., kumet lietoviu kalba bova pradieta masėškā rokuotės bažnīnčiuosė, nepaisont šėta senuojė viera tebier gīva lėgė šiū dėinū, vuo apėigas praktėkoujamas etnograpėniu ansambliu.

 

 

* Anėmėzmos<ref name="anim">[http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/acta_pae/12/straipsniai/str17.pdf Irena Stonkuvienė. Asmenė ė gamtios santīkē kaima kuolektīva puovīza]</ref>, panteėzmos, vierėjėmā dūšės keliuone pu [[smertis|smertės]] ėš kūna i kūna), [[reinkarnacėjė]] (dūšės persėkūnėjėmu pu smertės)<ref name="dvas">[http://www.spauda.lt/mitai/lietuva/vilntika.htm Gintaras Beresnevičius. Burtā ė vierėjėma Vėlnious kraštė 4-amė XX o. dešimtmetī]</ref>. Tė vierėjėmā lėgė šiuolē praktėkoujamė daugel Lietovuos vėitu, ė nier ožguožiamė krėkštiuonībės.