Paguonībė – skėrtoms terp pakeitėmu.

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilotė 19:
Dažnā pirmīkštėsė vierosė tė aspektā būn sosėmaišė, tudie vėina a kėta viera sonko ėšskėrtė.
 
==Pėrmīkštė viera ėr anuos relėktā Lietovuo==
==Pirmykštė religija ir jos reliktai Lietuvoje==
 
Senuobėnė baltu viera ėš esmies bova politeėstėnė so animėzma ė panteėzma elementās, mažo net so kap katruomis [[šamanėzmos|šamanistėnėmis]] praktėkuomis, katras torbūt sunīka XVIII-am omžiō<ref name="saman">[http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=736&kas=straipsnis&st_id=3773 Gintaras Beresnevičus. Ekstremalios būklės baltų tradicijoje]</ref>. Mėslėjama, ka tradicėnės paguonėškuosės uorganėzacėjės sunīka XIX o., kumet lietoviu kalba bova pradieta masėškā rokuotės bažnīnčiuosė, nepaisont šėta senuojė viera tebier gīva lėgė šiū dėinū, vuo apėigas praktėkoujamas etnograpėniu ansambliu.
 
Vėinė žīmiausiu senuosės vieras tīrinietuoju bova etnoluogā [[Juons Basanavėčios]], [[Juons Balīs]], [[Algėrds Julios Grėims]], [[Nuorberts Vielios]], [[Gėntars Beresnevėčios]], [[Nėjuolė Laurėnkienė]].
[[Senovės lietuvių religija|Pirmykštė lietuvių religija]] iš esmės buvo [[politeizmas|politeistinė]] su [[animizmas|animizmo]], [[panteizmas|panteizmo]] elementais, veikiausiai net su kai kuriomis [[šamanizmas|šamanistinėmis]] praktikomis, kurios turbūt sunyko XVIII-ame amžiuje<ref name="saman">[http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=736&kas=straipsnis&st_id=3773 Gintaras Beresnevičus. Ekstremalios būklės baltų tradicijoje]</ref>. Manoma, kad tradicinės pagoniškosios organizacijos sunyko XIX a., kuomet lietuvių kalba buvo pradėta masiškai vartoti bažnyčiose, nepaisant to senasis tikėjimas tebėra gyvas iki šių dienų, o apeigos praktikuojamos etnografinių ansamblių.
 
* [[Animizmas]]Animėzmos<ref name="anim">[http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/acta_pae/12/straipsniai/str17.pdf Irena Stonkuvienė. Asmens ir gamtos santykiai kaimo bendruomenės požiūriu]</ref>, [[panteizmas]]panteėzmos, tikėjimaivierėjėmā [[metempsichozė|metempsichoze]] (sielosdūšės kelionekeliuone popu mirtiessmertės ėš kūnokūna įi kūnąkūna), [[reinkarnacijareinkarnacėjė]] (sielosdūšės persikūnijimupersėkūnėjėmu popu mirtiessmertės)<ref name="dvas">[http://www.spauda.lt/mitai/lietuva/vilntika.htm Gintaras Beresnevičius.Burtai ir tikėjimai Vilniaus krašte 4-ame XX a. dešimtmetyje]</ref>. Šie tikėjimaivierėjėmā ikilėgė šiolšiuolē praktikuojamipraktėkoujamė daugelyjedaugel LietuvosLietovuos vietųvėitu, neužgožiamiė nier ožguožiamė krikščionybėskrėkštiuonībės.
Vieni žymiausių senojo tikėjimo tyrinėtojų yra etnologai [[Jonas Basanavičius]], [[Jonas Balys]], [[Algirdas Julius Greimas]], [[Norbertas Vėlius]], [[Gintaras Beresnevičius]], [[Nijolė Laurinkienė]].
* Pagrindėnis pėrmykštės vieras relėkts īr kalenduorėnės lietoviu šventės, sosėjosės so gamtuos vėrsmās, žemdėrbīste ė buočiu garbinėmu. Nier tėkslē žėnuomas palē kuokė tvarka senuobie bova atlėikamė senė̅ jė ritualā ė dainioujamas apeigū dainės, ale lėgė mūsu dėinū anie ėšlėka pu krėkštiuonībės ontslouksniu, atlėikamė palē krėkštiuonėška kalenduoriu. Ivairės krėkščtiuonėškas šventės ė šventūju vardadėinē tėisiuog sotapa so paguonėškuomis, kadongi daugoms ritualu ė šventiu krėkštiuonībie bova parėmt ėš paguonėška antikėnė svieta, soteikint krėkštiuonėška torėni. Tas īr kuožnam poikē žėnuomas šventės kap Kaliedas (žėimuos sauliegrīža), Rasas aba Kupuolės (vasaras sauliegrīža), palē krėkštiuonėška tradicėjė sotaposės so Juonėnėm, Ožgavienės, rodenė ė pavasarė līgiadėinē, Vielinės ė kėtas<ref name="sventes">[http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/Zem_kalend_sventes.htm Žemaičių kalendorinės šventės]</ref>...
 
* Mitoluogėjė, katra tebier lietoviu etėkas ė kultūras pagrėnds. Mitoluogėje sodara dėdlis gausoms tautuosakas kūrėniū, tas īr ivairės mitoluogėnės ė etioluogėnės [[sakmės]] (vierėjėmā teigėnē, tonkē lėgėkrėkšitiuonėškė, aba so tam tėkruom krėkštiuonībės prīmaišuom), [[padavėmā]], [[pasaka]]s. Mituologėjės tīrinietuojē pastebiejė, ka nemaža dalis lietoviu pasaku, īpatėngā steboklėnės īr senuosės vieras mitā, katrė tebegīvuo žuodėnė tradicėjuo, tas īr kuožnam poikē žėnuoma [[Eglė žaltiū karalienė]], Mozėkonts pekluo ė kėtas...
* [[Animizmas]]<ref name="anim">[http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/acta_pae/12/straipsniai/str17.pdf Irena Stonkuvienė. Asmens ir gamtos santykiai kaimo bendruomenės požiūriu]</ref>, [[panteizmas]], tikėjimai [[metempsichozė|metempsichoze]] (sielos kelione po mirties iš kūno į kūną), [[reinkarnacija]] (sielos persikūnijimu po mirties)<ref name="dvas">[http://www.spauda.lt/mitai/lietuva/vilntika.htm Gintaras Beresnevičius.Burtai ir tikėjimai Vilniaus krašte 4-ame XX a. dešimtmetyje]</ref>. Šie tikėjimai iki šiol praktikuojami daugelyje Lietuvos vietų, neužgožiami krikščionybės.
* Kėtė nematerialūs elementā, kap maldas, ivairūs ritualā, žuolinėnkīstė, ivairės magėjės fuormas (ožkalbiejėmā), gėismės, šuokē, žaidėmā.
* Pagrindinis pirmykštės religijos reliktas yra kalendorinės lietuvių šventės, susijusios su gamtos virsmais, žemdirbyste ir protėvių garbinimu. Nėra tiksliai žinoma pagal kokia tvarką senovėje buvo atliekami senieji ritualai ir dainuojamos apeigų dainos, tačiau iki mūsų dienų jie išliko po krikščionybės antsluoksniu, atliekami pagal krikščionišką kalendorių. Įvairios krikščioniškos šventės ir šventųjų vardadieniai tiesiog sutapo su pagoniškomis, nes dauguma ritualų ir švenčių krikščionybėje buvo perimta iš pagoniškojo antikinio pasaulio, suteikiant krikščionišką turinį. Tai yra visiems puikiai žinomos šventės kaip Kalėdos (žiemos saulėgrįža), Rasos arba Kupolės (vasaros saulėgrįža), pagal krikščionišką tradiciją sutapusios su Joninėmis, Užgavėnės, rudens ir pavasario lygiadieniai, Vėlinės ir kitos<ref name="sventes">[http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/Zem_kalend_sventes.htm Žemaičių kalendorinės šventės]</ref>...
* Tam tikrostėkras tautodailėstautuodailės šakosšakas, susijusiossosėjosės suso kultu irė apeigomisapeiguomis, tačiauale patyrusiospatīrusės labainuognē didelędėdle krikščionybėskrėkštiuonībės įtakąitaka: [[stogastulpisstuogastolpis|stogastulpiųstuogastolpiu]] dirbimasdėrbėms, [[dievdirbystėdievdėrbīstė]], [[kryždirbystėkrīždėrbīstė]], [[krikštaikrėkštā]].<ref name="m">[http://www.tradicija.lt/Tyrinejimai/Galaunes_skulptura.htm#Kilm%EB Paulius Galaunė. Lietuvių liaudies menas]</ref><ref name="kryziai">[http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Pagonys&action=edit&section=3 Kryžių ir pomirtinio gyvenimo vaizdinių ryšys]</ref>
* [[Lietuvių mitologija|Mitologija]], kuri tebėra lietuvių etikos ir kultūros pagrindas. Mitologiją sudaro didžiulė gausa tautosakos kūrinių, tai yra įvairios mitologinės ir etiologinės [[sakmės]] (tikėjimo teiginiai, dažnai ikikrikščioniški, arba su tam tikromis krikščionybės priemaišomis), [[padavimai]], [[pasakos]]. Mitologijos tyrinėtojai pastebėjo, jog nemaža dalis lietuvių pasakų, ypač stebuklinės yra senojo tikėjimo mitai tebegyvuojantys žodinėje tradicijoje, tai visiems puikiai žinoma [[Eglė žalčių karalienė]], [[Muzikantas pragare]] ir kitos...
* Kiti nematerialūs elementai, kaip maldos, įvairūs ritualai, žolininkystė, įvairios magijos formos (užkalbėjimai), giesmės, šokiai (žaidimai).
* Tam tikros tautodailės šakos susijusios su kultu ir apeigomis, tačiau patyrusios labai didelę krikščionybės įtaką: [[stogastulpis|stogastulpių]] dirbimas, [[dievdirbystė]], [[kryždirbystė]], [[krikštai]].<ref name="m">[http://www.tradicija.lt/Tyrinejimai/Galaunes_skulptura.htm#Kilm%EB Paulius Galaunė. Lietuvių liaudies menas]</ref><ref name="kryziai">[http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Pagonys&action=edit&section=3 Kryžių ir pomirtinio gyvenimo vaizdinių ryšys]</ref>
 
==Uorganėzacėjės==