Paguonībė – skėrtoms terp pakeitėmu.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
mNėra keitimo santraukos |
pargoldoma |
||
Eilotė 1:
[[Vaizdas:Dapsiu Saules akmuo.JPG|thumb|240px|Senuobės baltu švents kūlis]]
[[Image:YSEE ritual.jpg|thumb|250px|Graikų pagonių prometėjos šventė]]
'''Paguonībė''' īr muonoteistėniu [[Judaėzmos|judaėzma]], [[krikščiuonībė]]s ė [[Ėslams|ėslama]] vieru vierītuoju nauduojams termėns, katros skėrts apibūdėntė senasės, vėitėnės vieras.
==Etimoluogėjė==
Tas žuodis īr kilėma nu luotīnėška ''paganus'', katros reišk kaimietis, ė daugiausia nauduots vėdoromžēs, kumet [[Ruomas imperėjė|Ruomas imperėjuo]] ivesta krėkštiuonībė, kāp valstībinė viera. Par ėlga čiesa vėdoromžēs tas žuodis igava menkinamajė reikšmė. Vėdoramžēs priemos krėkštiuonībe greitiausē krėkštiuonēs patapdava miestietē ė aukštoumenė, vėinoulīnā kordavosė miestūsė, anūsė dėrba muokīklas ė skriptuoriomā, tudie krėkštiuonims bova lengviau pasėikiams raštos ė muokslos. Vuo suodosė tėik Ruomas imperėjės gadīnė, tiek vėdoromžēs gīventuojē bova dėdesnie atskėrtī nu kėtū loumu ė laikiesė sava tradicėju, dielē šėta daug kor paguonībė sosėmaišīdava so krėkštiuonībė ė liuob bova praktįkoujamas draugum. Kap katruosė šalīsė senuosės liaudės vieras palīgėntė senē īr iteisėntas ė keravuojamas istatīmu ė praktėkuojamas draugum so iveistuom (pvz. [[šintuoėzmos]] [[Japuonėjė|Japuonėjuo]], aba [[šamanėzmos]] [[Kuorėjė|Kuorėjuo]]. Daugumuo Euruopas vėitu tuokė sitoacėjė pasėlėka lėgė mūsu čiesa - bažnītėnis kalenduorius ė šventės ožguož senasės paguonėškas šventes ė papruotios. Ale diel gluobalėzacėjės ė svieta vainū senuobėnē papruotē nuognē spartē nīkst, ritualā ėš religėnė gīvenėma pasėtraukė i etnuograpėje.
Judaėzmė paguonimis (''gojim'') bova vadinamė vėsė katrė negarbėna žīdu dieva. Svietė isėgaliejos krėkštiuonībē vėsė nekrėkštiuonīs bova vadinamė [[Bėblėjė|Bėblėjuo]] esontiu luotīnėšku žuodiu ''gentilis'' (paguonīs).
==Pirmykštės religijos==
Pirmykštės religijos yra etninės kilmės, dominuojančios iki globalinių religijų įsiskverbimo. Jos yra skirstomos pagal pagrindinius tikėjimo ir praktikų aspektus:
*[[politeizmas]] - pirmyktės religija kurioje dominuoja keli arba daug dievų.
*[[šamanizmas]] - viena seniausių religijos formų, kuriose didžiausią reikšmę turi įvarios protėvių arba gamtos dvasios, kartais dievai, su kuriais šamanai ir tikintieji bendrauja pasinerdami į transą, kuris sukeliamas muzikos ar svaiginamųjų medžiagų.
*[[panteizmas]] - religijos, kuriose sudvasinami arba sudievinami gamtos reiškiniai, dievas yra viskas, arba viskas yra dievas.
*[[animizmas]] - religijos, kuriose iškeliamos gyvūnų, augalų ir žmonių sielos.
*[[neopagonybė]] - naųjų laikų religijos, kurių organizacijos siekiančios gaivinti ir tęsti senuosius etninius tikėjimus. Įvairiuose Europos kraštuose senųjų tikėjimų keliai skirtingi, vienur jie buvo beveik visiškai išnykę (tai būdinga vakarų Europoje), taigi šiuose kraštuose neopagonybė yra daugiau naujai kuriama religija, kaip [[Wicca]], kitur tikėjimai ir apeigos gerokai apnykę ir dažnai sumišę su krikščionybe (rytų Europoje, ypač Lietuvoje, Latvijoje ir Rusijoje), tačiau vis dar pagrįsti senomis tradicijomis ir autentiški.
Dažnai pirmykštėse religijose šie aspektai būna sumišę, dėl to vieną ar kitą religiją sunku išskirti.
==Pirmykštė religija ir jos reliktai Lietuvoje==
[[Senovės lietuvių religija|Pirmykštė lietuvių religija]] iš esmės buvo [[politeizmas|politeistinė]] su [[animizmas|animizmo]], [[panteizmas|panteizmo]] elementais, veikiausiai net su kai kuriomis [[šamanizmas|šamanistinėmis]] praktikomis, kurios turbūt sunyko XVIII-ame amžiuje<ref name="saman">[http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=736&kas=straipsnis&st_id=3773 Gintaras Beresnevičus. Ekstremalios būklės baltų tradicijoje]</ref>. Manoma, kad tradicinės pagoniškosios organizacijos sunyko XIX a., kuomet lietuvių kalba buvo pradėta masiškai vartoti bažnyčiose, nepaisant to senasis tikėjimas tebėra gyvas iki šių dienų, o apeigos praktikuojamos etnografinių ansamblių.
Vieni žymiausių senojo tikėjimo tyrinėtojų yra etnologai [[Jonas Basanavičius]], [[Jonas Balys]], [[Algirdas Julius Greimas]], [[Norbertas Vėlius]], [[Gintaras Beresnevičius]], [[Nijolė Laurinkienė]].
* [[Animizmas]]<ref name="anim">[http://www.leidykla.vu.lt/inetleid/acta_pae/12/straipsniai/str17.pdf Irena Stonkuvienė. Asmens ir gamtos santykiai kaimo bendruomenės požiūriu]</ref>, [[panteizmas]], tikėjimai [[metempsichozė|metempsichoze]] (sielos kelione po mirties iš kūno į kūną), [[reinkarnacija]] (sielos persikūnijimu po mirties)<ref name="dvas">[http://www.spauda.lt/mitai/lietuva/vilntika.htm Gintaras Beresnevičius.Burtai ir tikėjimai Vilniaus krašte 4-ame XX a. dešimtmetyje]</ref>. Šie tikėjimai iki šiol praktikuojami daugelyje Lietuvos vietų, neužgožiami krikščionybės.
* Pagrindinis pirmykštės religijos reliktas yra kalendorinės lietuvių šventės, susijusios su gamtos virsmais, žemdirbyste ir protėvių garbinimu. Nėra tiksliai žinoma pagal kokia tvarką senovėje buvo atliekami senieji ritualai ir dainuojamos apeigų dainos, tačiau iki mūsų dienų jie išliko po krikščionybės antsluoksniu, atliekami pagal krikščionišką kalendorių. Įvairios krikščioniškos šventės ir šventųjų vardadieniai tiesiog sutapo su pagoniškomis, nes dauguma ritualų ir švenčių krikščionybėje buvo perimta iš pagoniškojo antikinio pasaulio, suteikiant krikščionišką turinį. Tai yra visiems puikiai žinomos šventės kaip Kalėdos (žiemos saulėgrįža), Rasos arba Kupolės (vasaros saulėgrįža), pagal krikščionišką tradiciją sutapusios su Joninėmis, Užgavėnės, rudens ir pavasario lygiadieniai, Vėlinės ir kitos<ref name="sventes">[http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/Zem_kalend_sventes.htm Žemaičių kalendorinės šventės]</ref>...
* [[Lietuvių mitologija|Mitologija]], kuri tebėra lietuvių etikos ir kultūros pagrindas. Mitologiją sudaro didžiulė gausa tautosakos kūrinių, tai yra įvairios mitologinės ir etiologinės [[sakmės]] (tikėjimo teiginiai, dažnai ikikrikščioniški, arba su tam tikromis krikščionybės priemaišomis), [[padavimai]], [[pasakos]]. Mitologijos tyrinėtojai pastebėjo, jog nemaža dalis lietuvių pasakų, ypač stebuklinės yra senojo tikėjimo mitai tebegyvuojantys žodinėje tradicijoje, tai visiems puikiai žinoma [[Eglė žalčių karalienė]], [[Muzikantas pragare]] ir kitos...
* Kiti nematerialūs elementai, kaip maldos, įvairūs ritualai, žolininkystė, įvairios magijos formos (užkalbėjimai), giesmės, šokiai (žaidimai).
* Tam tikros tautodailės šakos susijusios su kultu ir apeigomis, tačiau patyrusios labai didelę krikščionybės įtaką: [[stogastulpis|stogastulpių]] dirbimas, [[dievdirbystė]], [[kryždirbystė]], [[krikštai]].<ref name="m">[http://www.tradicija.lt/Tyrinejimai/Galaunes_skulptura.htm#Kilm%EB Paulius Galaunė. Lietuvių liaudies menas]</ref><ref name="kryziai">[http://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Pagonys&action=edit§ion=3 Kryžių ir pomirtinio gyvenimo vaizdinių ryšys]</ref>
==Organizacijos==
Lietuvoje veikia ir organizacijos, siekiančios tęsti ir gaivinti senąjį lietuvių tikėjimą, bei apeigas. Esama labai daug folkloro ansamblių, kurie neformaliai praktikuoja senąjį tikėjimą ir jį propaguoja, bei religinės organizacijos turinčios savo bendruomenes, organizuojančios bendruomenines ir šeimos šventes, viena didžiausių Lietuvoje yra [[Romuva]].<ref name="romuva">[http://romuva.lt/ Romuva]</ref>
== Nuorodos ==
{{reflist}}
* [http://www.religioustolerance.org/paganism.htm religioustolerance.org: paganism (ang.)]
<references />
{{Commons|Category:Paganism|no=T}}
[[category:Paguonībė| ]]
| |||