Krīžėninkā – skėrtoms terp pakeitėmu.

4 baitų pašalinta ,  prieš 12 metus
m
nie keitėma pāiškėnėma
m (Straipsnis Krīžininkā parvadints i Krīžėninkā)
m
[[File:Teutonic order COA drawing.svg|thumb|200px|KrīžininkuKrīžėninku krīžius]]
{{gcheck}}
'''Krīžininkā''', da mėnavuojamė kap '''krīžioutē, Teutuonu uordėns, Vuokītiu uordėns''' - bova vėins ėš trījū glavnū krėkštiuoniu rėteriu uordėnu. Ons ikorts [[1190]] m. Akruo, par III [[krīžiaus žīgē|krīžiaus žīgi]]. Pradiuo ons teriuojė [[Artėmė̅jė Rītā|Artėmūju Rītū]] žemes ale kumet mahuometuonā ėšvījė anūs ėš sava žemiu, krīžininkā bova parkeltė i Euruopa teriuotė [[paguonībė|paguoniu]] žemiu.
 
'''KrīžininkāKrīžėninkā''', da mėnavuojamė kap '''krīžioutē, Teutuonu uordėns, Vuokītiu uordėns''' - bova vėins ėš trījū glavnū krėkštiuoniu rėteriu uordėnu. Ons ikorts [[1190]] m. Akruo, par III [[krīžiaus žīgē|krīžiaus žīgi]]. Pradiuo ons teriuojė [[Artėmė̅jė Rītā|Artėmūju Rītū]] žemes ale kumet mahuometuonā ėšvījė anūs ėš sava žemiu, krīžininkākrīžėninkā bova parkeltė i Euruopa teriuotė [[paguonībė|paguoniu]] žemiu.
Pradiuo krīžininkā nukeliava [[Vengrėjė|Vengrėjuon]] ė padiejė kuovuotė prīš kumanus, ale bistrē vengru ciesorius Ondrius II ėšvijė anūs, kadongi tė nenuorėjė paklostė. [[1226]] m. anūs pasėkvėitė muozūru valduovs Konrads ė sotėikė [[Kolms|Kolma]] žemė. Krīžininkā bistrē ožkariava daugoma [[prūsā|prūsu]] ė paskum pradiejė poldėnietė [[koršē|koršiu]], [[žemaitē|žemaitiu]], [[lietovē|lietoviu]] žemes. [[1236]] m. sosėjongė so [[kalavėjoutē|kalavėjoutēs]]. Nomalšėna [[Herkus Monts|Herkaus Monta]] sorengta sokėlėma ė so Čekėjės ciesoriaus pagelba prėbėngė prūsus. Ale krīžininku dėdlėjė ožkariavėma ožsėbegė kadongi Rosėjuo anuos priveikė [[Aleksandros Nevėškis]] vuo baltu žemėsė ėškėla [[LDK|Lietovuos dėdliuojė konėgaikštīstė]], katra nelaida teriuotė baltu žemiu. Uordėns tēpuogi kariava ė so [[Lenkėjė]]. [[1346]] m. krīžininkā pradiejė magtinga baltu ataka ė sėikė ožėmtė [[Žemaitėjė|Žemaitėje]] ė tep sojongtė [[Lėvuonėjė]]s žemes so valduom [[Prūsėjė|Prūsėjuo]]. Dielē šėtuo [[1385]] m. LDK sodarė Krievuos sosėtarėma so Lenkėjė ė draugum kariava prīš uordėna. Galiausē, [[1410]] m. [[lėipas 15]] d. jongtėnės LDK ė Lenkėjės pajėgas [[Žalgėrė kuova]]s čiesu nugaliejė krīžininkus ė sostabdė anū ontpoulius. XV a. ontruo posė uordėns vėsėška nosėlpa ė bova prėversts grōžėntė daugel sava ožgruobtū žemiu. [[1517]] m. uordėna žemėsė sosėkūrė [[Prūsėjės konėgaikštīstė]].
 
Pradiuo krīžininkākrīžėninkā nukeliava [[Vengrėjė|Vengrėjuon]] ė padiejė kuovuotė prīš kumanus, ale bistrē vengru ciesorius Ondrius II ėšvijė anūs, kadongi tė nenuorėjė paklostė. [[1226]] m. anūs pasėkvėitė muozūru valduovs Konrads ė sotėikė [[Kolms|Kolma]] žemė. KrīžininkāKrīžėninkā bistrē ožkariava daugoma [[prūsā|prūsu]] ė paskum pradiejė poldėnietė [[koršē|koršiu]], [[žemaitē|žemaitiu]], [[lietovē|lietoviu]] žemes. [[1236]] m. sosėjongė so [[kalavėjoutē|kalavėjoutēs]]. Nomalšėna [[Herkus Monts|Herkaus Monta]] sorengta sokėlėma ė so Čekėjės ciesoriaus pagelba prėbėngė prūsus. Ale krīžininku dėdlėjė ožkariavėma ožsėbegė kadongi Rosėjuo anuos priveikė [[Aleksandros Nevėškis]] vuo baltu žemėsė ėškėla [[LDK|Lietovuos dėdliuojė konėgaikštīstė]], katra nelaida teriuotė baltu žemiu. Uordėns tēpuogi kariava ė so [[Lenkėjė]]. [[1346]] m. krīžininkā pradiejė magtinga baltu ataka ė sėikė ožėmtė [[Žemaitėjė|Žemaitėje]] ė tep sojongtė [[Lėvuonėjė]]s žemes so valduom [[Prūsėjė|Prūsėjuo]]. Dielē šėtuo [[1385]] m. LDK sodarė Krievuos sosėtarėma so Lenkėjė ė draugum kariava prīš uordėna. Galiausē, [[1410]] m. [[lėipas 15]] d. jongtėnės LDK ė Lenkėjės pajėgas [[Žalgėrė kuova]]s čiesu nugaliejė krīžininkuskrīžėninkus ė sostabdė anū ontpoulius. XV a. ontruo posė uordėns vėsėška nosėlpa ė bova prėversts grōžėntė daugel sava ožgruobtū žemiu. [[1517]] m. uordėna žemėsė sosėkūrė [[Prūsėjės konėgaikštīstė]].
 
[[Kateguorėjė:Istuorėjė]]