Simpuonėjė

Simpuonėjė, simfuonėjė – mozėkas žanros, cėklėnis kūrėnīs, tonkiausē sosidiedons ėš ketoriū daliū ė skėrts simpuonėniam orkestrou atlėktė. Tēpuogė īr simpuonėju, katruos gėidama (pvz., Bethovena devėntuojuo). Nuors žuodis vartuots da senuobės graiku ė diutuo īr toriejės daug znuočīnu, dabartėniam apibrežėmou taikuoms termėns sosėskvarmava klasėcėzma gadīnie XVIII o. ontruojuo posie, vuo anuos pradėninks austru kompuozėtuorios Francos Džuozeps Haidnos īr.

Žīmiausi žonra atstuovāKeisti

Gal teigtė, ka simpuonėjės žonra nuogniausē ėšplietuojė Vienas klasėkėnē kompuozėtuorē:

  1. Francos Džuozeps Haidnos (1732–1809) – 104 simpuonėjės („Atsisvėnėma“, „Imperatuorėškuojė“, „Siorprėzos“, „Londona“).
  2. Volfgangs Amadiejos Muocarts (1756–1791) – 41 simpuonėjė („Prahas“, „Parīžiaus“, „Jopėterė“, G-moll)
  3. Liodvėks van Bethuovens (1770–1827) – 9 simpuonėjės („Heruojėnė“, „Lėkėma“, „Pastuoralėnė“, „Devėntuojė“)

Ėš lietoviu kompuozėtuoriu simpuonėju īr parašė̄s Mīkaluos Kuonstantėns Čiorliuonis, Giedrios Koprevėčė, Juonis Tamoliuonis, Fausts Latiens, Alvids Remesa ė Ontuons Rekašios