Senuobės Graikėjė

Termėns Senuobės Graikėjė apėm Graikėjės istuorėjės laikuotarpi nu api XII a. pr. Kr. lėg 146 m. pr. Kr., kumet Graikėjė bova ijongta i Ruomas imperėjės sodieti.

Senuobės Graikėjės mens

Senuobės graiku mena istuorėjuo ėšskėramas trīs epuochas:

• Archajėnė (senuoji epuocha) − VII-VI o. pr. Kr.
• Klasikėnė (klestiejėma) − V-IV o. pr. Kr.
• Helenistėnė (vielīvuoji) − III-I o. pr. Kr.

Šventīklas bova statuomas vagol tamou tėkras taisīkles, katruos tėkslē noruodīdava šventīklas dīdi, anuos daliū santīkios ė kuoluonu skaitliu. Prėklausuomā nū kuoluonas tėpa graiku arhitektūruo vīrava trīs stilē, vadėnamė̄jē architektūrėnē uorderē:

• Dorienėnis
• Jonienėnis
• Korintėnis

Klasikėnės graiku estetėkas idealos ė mena kanuonos nusaka antėkas fėlasuofu (Sokrata, Platuona, Aristuotėlė) soformoloutas svarbiausės gruožė savībės − tvarkingoms, simetriškoms, apibriežtoms, proporcėjės, miers, armuonėjė.

Graiku archajėnės gadīnės tapība neėšlėka. Aple anō gal sprēstė tik ėš maliavuoku, poušosiu VII-VI o. pr. Kr. keramėnes vazas.