Sauliegrōžos

Aple Saulės pagrīžėma veiziekėt: sauliegrōža.

Sauliegrōžos, kėtap sauliegrōža, sauliegrōžis (luotīnėškā: Helianthus annuus) ī tuokis augals, katros muokslėškā prigol prī grėižžėidiu augalū (Asteraceae) šeimuos. Tasā augals kėlėma nug Šiaurės Amerėkas ī, bet daba augėnams cielam šmuotė kraštū, tepuogė ė Žemaitėjuo.

Tas ī vėinmetis augals, katrou stombris ožaug lėg 0,6-3 m aukštoma, ėr ī statmens, kėits, stamontros, apaugė̄s šiorkštēs plaukalēs. Lapā nuognē dėdli, lėg 40 cm ėlgoma, tepuogė šiorkštē. Žėidā aug ont stombriu vėršaus – anėi dėdli, 30-50 cm skersā, ėš kraštū ēn rīškē geltuoni žėidlapē. Sauliegrōža žėidā nūlatuos grēžas paskom saulė, tiktās kap nūnuokst, tap nūsvėrst žemīn. Žīdia nug lėipas lėgė siejės. Ont rodenė žėida vėdorie nūnuokst tuokės sieklas, so joudo aba joudā-baltā drīžouto lokšto.

Sauliegrōžā dėdlē naudings augals ī. Ėš anūm spauda alėjo, anūm sieklas tink jiestė žalės aba paspirgintas, tepuogė tink dietė i douna, sausainius, pīragus. Sieklu ėšspaudas tink gīvuoliū šieralou. Tepuogė sauliegrōža žėids dailė kvietka ī. Sauliegrōžu alėju tink teptė ont ruonu, nūdegėmu, vuotiu.