Saluomiejė Nierės

Saluomiejė Nierės (tėkruojė pavardie Salomiejė Bočinskātė-Bočienė; 1904 m. lapkristė 17 d. – 1945 m. lėipas 7 d.) bova Lietovuos puoetė.

Gėmė Kėršū suoduo. Bengė Alvėtė pradiuos muokīkla, paskom muokies Vėlkavėškė gimnazėjuo. Tėnās prisėjonė pri Ateitėninku būrelė, 1921 m. anū gazietuo pradiejė spausdėntė eilės pu slapīvardēs Jūraitė, Liūdītė. 1924 m. istuojė i Kauna VDU Teoluogėjės ė fėluosuopėjės fakolteta. Tėnās stodėjava lietoviu literatūra, vuokītiu kalba ė literatūra, tēpuogė pedaguogėka. Paskom ėšvažiava tuobolintėis i Parīžio. Ėšmuoka prancūzu kalba. Grīžos diestė vuokītiu kalba ė lietoviu literatūra Vėlkavėškė pruogimnazėjuo, Paneviežie, Lazdėjūs, Kaunė.

1930 m. gīvendama Kaunė soartiejė so kairiū ė prokomunėstėnė nusėstatīma frontėninkās. 1931 metās žornalė „Trets fruonts“ parašė parēškėma, katram paskelbė, ka nutrauk rīšius so liaudė. Lėkos ba darba ožsėjiemė relėgėnė pūbūdė kūrėniū goldīmo.

1940 metās rogpjūtė 3 d. TSRS Aukščiausės Tarības sesėjuo, ijongontiuo Lietova i TSRS sodieti, skaitė sava sokortuos „Puoemas aple Stalėna“ ėštraukas. Vainuos metās gīvena Penzuo, Ufuo, Maskvuo.

1945 lėipas 7 dėina Maskvuo mėrė nu kepenū viežė. Palaiduota Petrašiūnu kapūs.

Puoezėjės rinkėnē

Onkstė rīta („Anksti rytą“), 1927 m.,
Piedas smielie („Pėdos smėly“), 1931 m.,
Per lūžtonti leda („Per lūžtantį ledą“), 1935 m.,
Diemedio žīdieso („Diemedžiu žydėsiu“), 1938 m.,
Dainouk, šėrdėi, gīvenėma („Dainuok, širdie gyvenimą“), 1943 m.,
Lakštėngala nagal nečiolbietė („Lakštingala negali nečiulbėti“), 1945 m.,
Baltās takelēs bieg saulītė („Baltais takeliais bėga saulytė“), 1956 m.,
Šėrdės mona - audrū dainė („Širdis mana - audrų daina“), 1959 m.,
Kor balts miests („Kur baltas miestas“), 1964 m.,
Laumės duovėnas („Laumės dovanos“), 1966 m.,
Negesk žioborieli („Negesk žiburėli“), 1973 m.,
Kāp žīdiejėms vīšnės („Kaip žydėjimas vyšnios“), 1978 m.