Kalba - ruodas znuoku (rašta znuoku, garsū) sėstema, skėrta žėniuoms dalītėis.

Kalba

Žmuoniū kalbas. Tas īr tuokės kalbas, katruomis ruokoudamė vėinė kėtėims nauduo žmuonis, pvz., žemaitiu, lietoviu, onglu, kėnu kalbas. Tas kalbas natūralės īr ė kūries ėlga čiesa. Žmuoniū kalbas keitas ė nūdėinuo. Paprasts žmuoniū kalbū sārašos pateikams kalbū klasėfėkatuoriuo.

Znuoku (žestu) kalbas. Tas īr dėrbtėnės kalbas, tonkiausē kortė̄sėms. Anūsė infuormacėjė pardoudama ronku znuokās, bet ne balso. Tuokiūs kalbūs nie kalbuos daliū, panašūs žuodē nie skėramė (šaltis - šalta) ė pan.

Gīvūnu kalbas. Tas īr natūralės kalbas, katruomis ruokoudamė vėinė kėtėims nauduo gīvūnā. Tuomis kalbuomis gīvūnā vėinė kėtėims pardoud kuokiustā pranešėmus, pvz., aple pavuoju, jiedė šaltėnius ė kt. Delfėnu bėndravėma kalba laikuoma primitīvė kalba ė gretėnama so žmuoniū kalba.

Dėrbtėnės kalbas. Tas īr kalbas, sokortas vairėms kėtėms tėkslams, pvz., pruogramavėma kalbas kompiuteriniams algoritmams ožrašītė. Kai katruos dėrbtėnės kalbas sokortas kap natūraliū kalbū pakaitala tarptautėniam bėndravėmou (pvz., esperanto). Anū gramatėka dėrbtėnā sopaprastėnta īr, ka anas būtom lėngviau ėšmuoktė. Esperanto gramatėka uofėcēlē remas šešiuolėka paprastū gramatėkas taisīkliu.

Natūralės kalbas

taisītė

Kėtāp dā vadėnamas žmuoniū kalbas, katruomis ruokoudamė vėinė kitīms nauduo žmuonės ė patė kalba nie dėrbtėnė, bet par laika atsėradus ruodas sėstema.

Dėrbtėnės kalbas

taisītė

Dėrbtėnės kalbas sokortas kap natūraliū kalbū pakaitala tarptautėniam bėndravėmou (pvz., esperanto). Anū gramatėka dėrbtėnā sopaprastėnta īr, ka anas būtom lėngviau ėšmuoktė. Esperanto gramatėka uofėcēlē remas šešiuolėka paprastū gramatėkas taisīkliu.

Pruogramavėma kalbas

taisītė

Pruogramavėma kalbas īr sokortas kompiuteriniams algoritmams ožrašītė, ka nerēktom doutė kuompioteriou darbū tėisiuogē dvėjetainio kuodo.

Vikitėka: Kalba – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.