Ruožė
Ruožė ī tuokė dėdlē miegiama kvietka, katra atmains dīka eršketė (Rosa) ī.
Ruožė paprastā laika, ka ana ī patė dailiausė, patė poikiausė kvietka. Daba ruožės skīriom aba bokietās duovenuo par vairės švėntės.
Ruožės ėšveisė senuobės kėnā. Euruopuo anas pradiejė augintė vėdoromžēs, vuo tėktās XVI–XIX o. anas tapa kuožna kvietīna gruožībė. Ruožės ožvis tonkiausē liuob augintė vėinoulīnūs. Lietovuo seniau ruožėm liuob šauktė vėsā kėtas kvietkas – pėlaruožės (da anas šauk senuobėnėm ruožėm).
Ruožiu stombris kap ėr eršketė so dīglēs, bet tėi aug retiau, nie tuokėi dīgē. Žėidā dėdli, poikē, nuognē gardē ė švelnē kvepa. Ruožiu žėidā vairiū spalvū būn: rauduoni, rūžavi, geltuoni, balti, joudi, margi.
