Rogpjūtė

Rogpjūtė ī rogiū ė kėtū javū (mėižiu, avėžū, kvėitiū) derliaus nūjėmėms. Tas ī vėins dėdliausiu metu darbū ūkie.

Senuobėnė rogpjūtė

Pjuovėms kuombānās

Dėdlē gėliuo senuobie rogius liuob raus aba pjaus so tintnaga peilio vuo pjautovo. Nug žalvarė, gelžėis gadīnės radas metalėnē pjautovā. Nuo XVIII o. pradiejė rastėis dalgės ė dalgalės javam pjautė. Lėgė XX o. vėdorė da žmuonis par rogpjūtė tonkiausē liuob pjaus dalgėm ė pjautovās, vio paskom paplėta javū kėrtėma mašėnas ė kuombainā.

Rogpjūtė Žemaitėjuo vīkst nū lėipas pabonguos lėgė rogpjūtė vėdorė (prėgol nū uorū).

Kūmet rēk pradiet rogpjūtė, žmuonis liuob veizies i mienoli. Jēb pjaun pjautovās, ta muotrėškas, vuo vīrā stata kaugius, vuo jēb pjaun dalgēs, ta vīrā, tūmet kaugius stata muotrėškas. Nūpjautus rogius kraun i puorėnius ratus ė vež i kluojėma.

Senuobie bova papuotīs ėš paskotėnė rogiū pieda (Koršė, Korkas) sopintė pīnė (jievara) ė duoveniuotė gaspaduoriams.

Ont rogpjūtės garbies īr ožvadėnts mienou rogpjūtis.