Rejė

Rejė (aba jaujos, jaujė) īr senuobės lietoviu ūkė pastats, skėrts laikītė, sausintė ė koltė javam ė linam. Rejė liuob stuovietė atsto nug truobuos ė kėtū truobesiū, ka kėlos gaisrou neožsidegtom kėtė pastatā. Rejuo īr tuokės dalis: kluojėms, douba so pečiom (zembė) ė ardās, dvė pelodė.

Žuodio jaujė aba rejė žemaitē sopront pu vėino stuogo esontius tuokius bodnīkus: kluojėma, stuogėnė šiaudam, pirti sausėnėmou, pelodė. Anuos rejės ī geresnės, katrū sėinas ī mūra ė lobas rėistas.

Rejuo liuob nakvindintė gausius svetius.