Radvėlėškis

Radvėlėškis (lietovėškā: Radviliškis) īr miests Šiauliu apskrėtie, 21 km i pėitrītius nu Šiauliu, rajuona cėntros. Miests tor seniūnėjės statosa, tēpuogė īr apīlėnkiu seniūnėjės cėntros. Svarbos gelžkėlė mazgs.

Radvėlėškis

Žmuoniū skaitlios	15 112 (1 sausė 2023, demograpėnis balansos)
Geuograpėjė
Prėgol pri	Radvėlėškė rajuons
Šalės	Lietova
Pluotībė	17.32 kvadratėnis kiluometros
Augštoms	117, 124
Koordėnatės	55.8°N 23.55°E

Miesta vakarėnio robežiom ēn gėlžkėlis Vėlnios-Šiaulē. Radvėlėškis ėšsėdiestės šiaurės vakarū - pėitrītiu krīptėm. Īr Švt. Mergelės Marėjės Gėmėma bažninčė (pabūdavuota 1945 m.), provoslavu cerkvė, koltūras nomā, pašts, rajuona cėntrėnė lėguonėnė, vākū globuos nomā „Nėkštoks“, senė̄jė katalėkū kapā, provoslavu kapā, miesta šiaurie - kariū kapā.

Istuorėjė

Radvėlėškis mėnavuojams nu XVI o. 1567 m. laikuomė Radvėlėškė ikūrėma metās, ale kai katrėi šaltenē nuruoda 1529 m. a 1539 m. ka kažkuoks žemės valdītuos ėš radvėlėškėitė skuolėnas 100 kapū grašiū. XVI o. vėdorie vėituovė prigolė Šiauliū ekonomėjē, katra valdė Radvėlas. Nu 1577 m. vadėnams miestalio. 1687 m. gava torgaus privilegėjė, 1710 m. - miesta teisės (ale 1708-1710 m. siautont marou ėšmėrė mažne vėsė miestā prietelē).

Radvėlėškė gelžkėlė mazgs

XVIII o. Radvėlėškis pu bėškioka atsėgava, vuo īpatingā spartē pradiejė augtė 1868-1870 m. nutėisos Lėipuojės-Ruomnū gelžkėlė atšaka Daugpėlės-Radvėlėškis i čė bova ikorta gelžkėlė stuotės. Nu 1950 m. - rajuona cėntros. 1992 m. bėrželė 17 d. patvėrtints miesta herbs.

Pavadėnėma kėlėms

Miesta vards tėkrā īr asmenvardėnis, kėlės nu seniau vėituovė valdiosiu Radvėlū pavardies, pridiejos prīsagėnė galūn' - ėškis.

Švėitėma ė ūgdėma istaigas

• jaunėma muokīkla
• 2 gėmnazėjės: Lizdeikas ė Vaižganta
• S. Dariaus ė S. Gėriena vėdorėnė muokīkla
• 3 pamatėnės muokīklas: Gražinas, Vaižganta ė V. Kodėrkas

Nūruodas

• Radvėlėškis.lt
• Aplė seniūnėjė