Rūts da kėtap rūta (luotīnėškā: Ruta graveolens) ī tuokis daugiametis žuolīns, kėlėma nug Vėdoržemė jūras kraštū, bet dėdlē svarbos baltu koltūruo.

Rūtā

Rūta stombris statmens, šakuots, ožaug lėg 60 cm aukštoma. Lapā aug pražongē, garbanuoti. Žėidokā nie dėdli, tuoki žalsvā geltuoni, sogolė̄ kekies. Žīdia rūtā nug birželė lėg siejės, vuo sieklas sonuokėn kor tās siejės galė-spalė pradiuo. Ciels augals skaudē kvepa, tora tuoki savėška smuoka. Čiopėniejont rūtus ont ronku gal ėškiltė pūslės, ba rūtūs ī tuokiu medegu (fuotuokomarėnu), katras dėdėn skūras dirgloma saulės švėisā.

Rūtu žuolie ė dėdlė liekarsta nug šėrdėis lėgū, kramės suopolė, nervu lėgū ī, nug sena rūtā taisuomi neštomou nutrauktė.

Rūtā nug sena dėdlē svarbos žuolīns žemaitiu ė lietoviu liaudėis koltūruo: anėi tonkē mėnavuojami dainiūs, anūm siejėms, priveiziejėms liuob būs naženuotu panū dėdlis rūpestis, par svuotba jaunuojė pėnas rūtu vānėka, dedas ont galvuos, vuo paskom ons sonaikėnams. Rūtā ī panuos čīsta, viežlīboma znuoks, tūdie anūm „ėšlaužīms“ rēšk parėjėma i muoterīstė.

Vikitėka: Rūts – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.