Plaštaka ī ronkas dalės, katra tūliaus už rėiša ī. Tas ī, plaštaka – delna so pėrštās ī. Ana skėrta kon tās laikīmou, toriejėmou, rinkėmou, spaudėmou.

Plaštaka

Plaštaka da ė tuokė seuobėnė miera ī – so ana mieruos audėnė, lašėniū stuoroma.

Da ī tuokis žemaitėšks pasakīms „viejus plaštakuom gaudītė“, katros rēšk – „dėrbtė niekus“.