Pesimėzmos

Pesimėzmos (prancūzėškā pessimisme < lot. pessimus – „bluogiausios“) – pasauliejauta, parsmelkta navėltėis ėr natėkiejėma geresne ateitėm. Sāvuokas prīšībė – optimėzmos. Artėmas savuokas – joudregīstė, rezignacėjė. Pesimėzmos pasėreišk tumet, kumet žlungt žmuoniū idealā, kumet žmuogos atsėdor beviltėškuo sėtoacėjuo, kumet prarond dvasėne poriausvīra ėr galėmībe kūrībėškā dėrbtė. Pesimėzmos svieta maliavuo tik tomsiuoms ėr niūriuoms spalvuoms. Pesimėstams ėšruoda, ka sviete nugal tik bluogis, ka žmuogos beviltėškā sugedės, ka anuo gīvenėms beprasmis.

„Pesimėsts – tas, katros aple kuožno sava parsėkraustīmo praneš pagraba biorou“ (M. Ašars).