Paguonėškos metals

Paguonėškos metals (pagan metal) īr vėins ėš metala mozėkas stėliu. Anam būdingas dainės aple paguonībė, senuobė, mėtuoluogėjė, vainas (īpatėngā prīš krėkštiuonius). Tonkē nauduojamė netradėcėnē metala mozėkas instomentā, dainioujama senuobėnėm, retuom kalbuom (pvz. prūsu, luotīnu, acteku ė kt.).

Paguonėškos metals vėsū pėrma skėrams palē sava tematėka a ne palē mozėka. Veizėnt ėš mozėkas puovīzas, paguonėškos metals gal būtė skėriams kāp fuolkluorėnis metals, black metals, death metals, doom metals.

Paguonėškos metals palėka puopolēros par paskotėnius 2 dešimtmetius. Nuogniausē īr paplėtės Šiaurės Euruopuo (tamė tarpė Lietovuo), Rītū Euruopuo. Šėta mozėka īr puopolērė terp paguonībės, istuorėjės gerbieju, modernėzma, gluobalėzacėjės, krėkštiuonībės neprietėliu.

Žīmės svieta paguonėška metala gropės īr Bathory, Finntroll, Eluveitie, Arkona, Temnozor, Ensiferum, Korpiklaani, Turisas, Týr, Tenochtitlan. Lietovuo ana grajėn Poccolus, Obtest, Andaja, Zpoan Vtenz, Ha Lela, Eudine Seythe.