Svēki atvīkėn ė Vikipedėjė žemaitiu ruoduo

Čė galat rastė infuormacėjės žemaitėškā. Vėsos nuorontius dėdlē kvėitam prisėjungtė pri korėma. Tas nie sonkē: prisėregistrounė, spaudė "Taisītė" kuokė nuors straipsnė ė wiki kuodo, katras nie sonkus tėkrā, rašā teksto.

Dabā īr straipsniu tėik: 17 222 ėr anu tėk daugies. Pats pruojekts priklausa "Vikimedėjė" (Wikimedia) pruojektou "Vikipedėjė" (ongl. Wikipedia), katramė kōramas encikluopedėjės vėsuom ruoduom.

Žemaitėška encikluopedėjė startava 2006 metu kuova 25 d. ė dā ī vāka stadėjuo. Ta kvėitam prisėdiet vėsos!!!

Kvėitam dalėvautė balsavėmė dėl nauje glavn. poslape dėzaina


Aptarėmā (Fuoroms)       
Mens, koltūra ė puoilsis

Mens - Vaizdounamuojė dailė - Arkitektūra - Kinamatuograpėjė - Koltūra - Fuolkluors - Fuotuograpėjė - Mituoluogėjė - Viera - Literatūra - Media - Mozėka - Joukā - Tētros - Skolptūra - Spuorts - Huobis - Moltėplėkacėjė - Keliuonės

Puolitėka ė vėsuomenė

Švėitėms - Antruopuoluogėjė - Arkeuoluogėjė - Dipluomatėjė - Akuonuomėka - Fėluosuopėjė - Fėnansā - Geuograpėjė - Teisė - Kalbuotėra - Psikuoluogėjė - Puolitėka - Suocialuogėjė - Istuorėjė

Viera ė mituologėjė

Mituoluogėjė - Viera - Teuoluogėjė

Tėkslė̅jė muokslā

Astruonuomėjė - Biuoluogėjė - Kemėjė - Fizėka - Matematėka - Infuormatėka - Gomtuos muokslā - Statėstėka

Kėtė muokslā - Indostrėjė

Žemės ūkis - elektruonika - Vėišāsis valdims - Arkėtektūra - Kuomonėkacėjės - Indostrėjė - Internets - Medėcėna - Inžėnerėjė - Teknuoluogėjės - Transpuorts

Ivairė

Žmuonis - Sārašā - Aple Žemaitėjė - Žemaitiu kalba - Kalenduorios - Ivairė tekstā

Paėiška

Vėsė straipsnē - Vėsas kateguorėjės

Prisėdiejėms ė bėndruomenė

Infuormacėjė tīms, katrėi pėrma karta īr čė - Vėita sosėrokoutė - Gramatėka - Klausėmā - Admėnėstratuorē 

Antuana de Sent Egziuperi ėšleistas kningas, ekspuonoujamas moziejuo.

Mažāsis princos (prancūzėškā Le Petit Prince) – prancūzu rašītuojė Antuana de Sent Egziuperi 1943 m. ėšleista līrėnė fėluosuopėnė pasaka. Autuorios anou parašė gīvendams Niujorkė, JAV. Prancūzėjuo kninga ėšleista jau pu autuoriaus smertėis, kumet Prancūzėjė ėšėvadava ėš Viši režėma. Kningas iliustracėjės pėišė tēpuogė autuorios.

Lietovuo kninga pėrma karta palėka ėšleista 1959 m. Tumet anou ėšlēda Valstībėnė gruožėnės literatūras leidīkla, vuo pargoldė Vītauts Kauneckis. 2024 m. kninga bova pargoldīta i žemaitiu kalba (pargoldė Jūzos Pabrieža, vuo ėšlēda Marios Čioželis).


truopniau...



 
Einamė̄jė straipsnē

Šiuokė tuokė statėstėka kap daugie straisniu gal paveizietė pri Zordsdavini nauduotuojė poslapė.

Aple žemaitėška vikipedėjė rašuoma žornalėstu. Atšvėistū straipsniu sārašos, kor īr pamėnavuota žemaitėška vikipedėjė, īr pakabints Zordsdavini nauduotojė poslapie.

Dėdlē svarbė dėskosėjė!!! Nuognē kvėito prisėdietė.

 
Kėti WikiMedėjos pruojekta
Vikižuodīns
Liousos žuodīns
Vikicėtatas
Pasakīmā, cėtatas
Vikinaujīnas
Naujausės žėnės, naujīnas
Vikiteka
Mediateka (Wikimedia Commons)
Vikišaltėnē
Vairūs tekstā
Vikikningas
Vaduovielē, kningas
Vikirūšis (wikispecies)
Rūšiu katalogs
Metaviki
Vikimedėjės pruojektu valdīms


 
Baltu kalbū vikipedėjės


Vikipedėjė Žemaitėška 
Vikipedija lietuvių kalba 
Vikipedija latviešu valoda 
Latgalīšu vikipedeja
Prūsiska wikipēdija