Antanas Baranauskas (žemaitėška: Untuons Baranauskis; 1835 m. sausė 17 d. - 1902 m. lapkrėtė 26 d.) - lietuviū poets, kalbininks, katėlkū bažnīčes veikies, Seinū vīskops. Rašītuoje A. Vienuole diedė.

Biografėjė

taisītė

Gėm Anīkščiūs, valstietiū šeimuo. Onkstėvuo jaunīstie tievā nusiuntė anū i paralelėnė muokīkla, katron anam liob gerā ēt muokslā, ons dėdlē gerā muokies matematėkas. Pu muokīklas baigėma patapa pagalbininko parapijuo, vėliau bova nusiūsts muokītėis i Rumšiškes. Toliau mokėnuos Varniū konėgū seminarijuo.

1862 m. pabėngė Peterborga dvasėn' akademėj. Lėgė 1864 m. stodėjava Miunchena, Ruomas, Levena universitetūs. 1866-1884 m. - Kauna konėgū seminarėjes profesuorios. Svarbiausius poezėjes kūrinius parašė 1857-1863 m.

 
A. Baranauska paminklos Seduo

Reikšmingiausis A. Baranauska kurinīs - ruomantėnė poema „Anīkščiū šilielis", katramė apdainioujama gimtuoje krašta gamta, idealizoujama Lietovuos senuovė, kāp kuontrasts tuo laika realijuom atskleidams gamtuos ė žmuogaus dvasinis rišīs, protestoujama prieš tautinī lietoviū tautuos ėngėma.

Nūruodas

taisītė
Vikitėka: Ontuons Baranauskis – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.