Nuorberts Vielios
Nuorberts Vielios (gėmės 1938 m. sausė 1 d., mėrės 1996 m. bėrželė 23 d.) bova žemaitiu muokslėlninks, etnuograps, mituoluogėjės tīrinietuos; ons bova vėins pėrmuju ė svarbiausiu baltu vieras tīrinietuoju.
![](http://upload.wikimedia.org/wikipedia/bat-smg/f/fc/Norbertas-Velius.jpg)
Nuorberts Vielios gėmė žemaitiu šeimuo, Golbiu suoduo, Šėlalės rajuonė. Anuo šėima garsiejė pasakuorēs. Vielios ožbengė Laukovuos muokīkla, paskom tē muokītuojava. 1957–1962 metās Vėlniaus onėversėtetė muokies lietoviu kalba ė lėteratūra, nu tuo čiesa pradiejė ožrašintietė tautuosaka. Paskom lėgė 1989 m. dėrba Lietoviu lėteratūras ė tautuosakas instėtotė. 1989 m. apgīnė daktara dėsertacėjė „Chtuonėškasā lietoviu mituoluogėjės pasaulis“. Ons Kaunė, VDU, ikūrė etnuoluogėjės ė fuolkluorėstėkas katedra, diestė Vėlniaus, Šiauliū onėversėtetūsė, Dailies, Mozėkas akademėjėsė.
Ons bova nuognē smarkos lietoviu tasuosakas ožrašiniejėma, kieravuojėma šalėninks, uorganėzava baltu mituoluogėjės šaltėniu pargoldīma.
Mėrė Vėlniou.
Darbā
taisītė- Mitinės lietuvių sakmių būtybės (Vilnius, 1977).
- Laumių dovanos (Vilnius, 1979).
- Senovės baltų pasaulėžiūra (1983).
- Chtoniškasis lietuvių mitologijos pasaulis (Vilnius, 1987).
- Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai, 4 tuomā (Vilnius, 1996–2005).
Padėrba ė sokeravuojė daug kningu ėš tautuosakas ė mituoluogėjės:
- Lietuvių tautosaka (1967).
- Senelių pasakos (1972).
- Šiaurės Lietuvos pasakos (1974).
- Laumių dovanos (1979).
- Čiulba ulba sakalas (1985).
- Sužeistas vėjas (1987).
Padėrba muoguograpėjės askėrėims kraštams: Zervīnas (1964), Ėgnalėnas krašts (1966), Dievenėškės (1969), Merkėnė (1970), Dubingē (1971), Kernavie (1972), Dubičē (1989), Gerviečē (1989), Lietovėninku krašts ė Lietovėninku žuodis (1995), Līdas krašta lietovē (t. 1–2, 2002) ė kt.