Nauduotuos:Viskonsas/Svarbės dėskosėjės

Čė vīksta svarbės dėskosėjės diel ruodas bendrėnėma ė kėtkuo. Prašuom vėsos prisėdiet.

Ruoda a kalba?

Prīš kelės dėinas Zordsdavini daug ka nogāsdėna, ka gal būt ka žuodis ruoda netėnk šnekant api liet. kalbas. Būto smago nosprēst, a žuodis „ruoda“ tor tik tuokė siaura reikšmė, a ana galam nauduot ė šnekant api lietoviu ė kt. kalbas. --Viskonsas 10:53, 2007 spalė 30 (UTC)

Pargoldīsio sava nakuompetetėngos mėslėjėmos katruos somėsliejau remadamasės sava luogėka, nuors prėpažīsto ka tēp per drāsē teigo, nes gi eso tik ruoduotīras nažīmos fans :)

Tēp jau īr ka net labā gėmėnėngouse ruoduose būn panašiu žuodiu skėrtomā. Dabā neatsėmeno vėinuo labā geruo pavīzdiuo, ba kai prėsėmėnsio, parašīsio... Daba tuon pavīzdi paaiškėsio teuorėškā. Atsėrandant vės daugiau žuodiu vakarėitėškuo koltūruo, tuokes garses azėjietėškas ruodas kāp kėnu a japuonu (ėpatėngā japuonu, katrie bova labā ėzuoliouti) tor daug skuolėniu. Kāp pavėzdė, nuoriejau patėikt žuodi baltiems baltėniams apėbūdėnt onglu ir japuonu ruoduose. Tai, kas onglu ruoduo īr white shirts, japuonā taria „waitshattsu“ (pasėtėkslėnsio rašība). Tačeu per mažeu nė omžiu, japuonu ruoduo tas žuodis spiejo pakėist sava reikšme (t.y. waitshattsu reišk na tėk baltos baltėnios, bet ė bet kuokes kėtuos spalvas baltėnios). Tēp galieje būt ė so žemaitiu ė lietoviu ruoduom. Lietoviu ruoda kėties sparteu nė žemaitiu, tuodie gal būt, ka ruoda žemaitėškā reišk ė šnekesys, ė kalba.

Dar kāp pavīzdė patėiko latvėška „kalba“ reikšme - „valoda“. Argi napanašos ė žuodi ruoda? --Viskonsas 11:16, 2007 spalė 30 (UTC)

Nu, pamegenso viskon sodietė i vėina vėita ;)

• Laišioks ėš dūnėninkės bėngosės kalbuos muokslus: (kalba netaisīta)
  Vuo sep, diel zuode ruoda - tai yra is senuju rastu atejes zuodis, unsa reisk na tekt 1) kalba kap tam tekruos valstybes ar tautuos kalba, bet er - 2) puokalbi, pasisnekiejema. Er ses laikas, mon atruoda, ka ruoda greiciau soprontama ontra prasme.
  As tai rasyciau na ruoda, bet tap, kap dabar sakau, kap mona babune saka - tysiuog kalba. Nes jego pradiesem dabar vaikytys zuodiu es senuju rastu, tai tomet kuozna zuodi galem tap pakeiste, ka na tekt ausktaite, bet er 99 pruoc. zemaitiu nieka nasopras. Vuo kuoks tekslos tos encikluopedijes? ka soprastom, ar ka nasoprastom?
• "Ruoda" rēšk ne vėn "pokalbis", bet ė "kalba", ale ta "kalba", kor par tuostus saka. RIMKIENĖ Nijuolė [1]
  
  'Žemaitėška ruoda
  
  Sveikė, Žemaitiu puonā, bajuorā,
  Pasėrokoukem šėndėin mes duorā.
  Ar mes dar gīvė, ar mes dar galem,
  A bėrst iš mūsa galvieliu spalē?
  Spaudė krīžiuokā, smaugė maskuolē,
  Bet atsėlaikė žemaitē bruolē,
  Ėšlaikė sava papruotius, kalba
  Ėr šėndėin sava Tievīnė gelbie.
  Pri parlamėnta stuojuom kap sėina
  Ėr nepabūguom tanka nie vėina.
  Tou patė žėima Kalnus gėiduojuom –
  Klausies net Vītauts, baisē dīvuojies.
  Ėš kor, sakīkėt, mūsa stėprībė?
  Mūsa stėprībė – mūsa vėinībie!
  Vesk, konėgākšti, sava tarnīstė
  I Žemaitėjės konėgākštīstė!
• Kudie "ruokoutėis" ė "ruoda" nie tāp jau stėprē sosėjė̅? Ruodavuotėis:
  • Pagėiduos, pasėstėprins, ėšsėruodavuos, nomėi ėšsėskėrstīs jau dėinā auštont...[2]
  • Ruodavuotėis nebova laika, vo ė nereikiejė – vākams, i krūva soejos, ne kalbas galvuo.[3]
• Ėš Džervienės Teklės kningu:
  • Ruoda pradietė palėka svetiou.
  • Ruoda nutrūka, ėr svetīs sosėvertė atgal.
  • Ėš vėsuos tuos ruodas atsėbodės atsėmėnė tik tus muotrėškas žuodius
  • Gedvė atsėmėnė, kāp sunkē klausies tievūm ruodas ton nakti.
  • Anā ta ruoda īr atgrasi – nuorietom vėskon lēstė pro ausis, bet nagal – vės kas nuors ožkliūn, kap ontā kalbas aple torgus, aple kaštus...
  • Juk matė, kad anā ta ruoda natink, vo ons pats – ni tuo tėik...
  • Vīrėšks pakeitė ruoda.
  • Abodo greitā liuob atsėleistė, ožvedėn ruoda aple senus laikus.
  • Matiau, rītmetie ruoda vedietau

Jė tāp internetė paėiškuosat tuo žuodė, ta apart mūsa vikipedėjės, vėsor prasmie īr "pokalbis" arba "kalba" skėrta tuostams ė pan. Zordsdavini 09:32, 2007 spalė 31 (UTC)

Ta daba rēk vėsos kalbas straipsnios pervadėnt ėš „ruoda“ ė „kalba“? --Viskonsas 19:01, 2007 lapkristė 8 (UTC)

Jau Aptarėmūs aple ton pasakiau - TĀP. P.S. vėituo lt "į/į-" nikumet nenauduok "ė". Visumet "i". Zordsdavini 10:42, 2007 lapkristė 9 (UTC)

Atsėprašou, bėški sosėmaišiau. Šep aš vėsaduos tik „i“ nauduojo :) --Viskonsas 12:46, 2007 lapkristė 9 (UTC)

External links

Rēk sovėinuodėt kāp rēk rašīt žuodi „nuorodos“ žemaitėškā. Vėini raša „nourodas“, kėti „nūruodas“, teka veiziet ė „nuorodas“ (kas tėkrā natėnk).--Viskonsas 10:53, 2007 spalė 30 (UTC)

Mon tas labiausē tėnk nūroudas (nū žuodė nūroudītė) no mažo ė nēsu teisos. Hugo.arg 11:18, 2007 spalė 30 (UTC)

Aš nauduojo "nūruoda", nes tāp siūla nauduotė rašības pagrindūs (citata ėš §8):

Čia priskirtini ir prielinksniai bei priešdėliai nu (nū-), pri (prī-), priš (prīš-), atliepiantys bk nuo(�), prie(-): tas nūspruoga ontā nukrėtės nu stuoga „tas nuosproga (dvasna) antai nukritęs nuo stogo“, pristuojė pri monės kap žaltīs „pristojo prie manęs kaip žaltys“, naujė prīvarptēlė padėrbau – jimk „naują prievarptėlę (tokią verpiamojo ratelio dalį) padariau – imk“, kāp to drīsā kėbtė priš anū (anon)? „kaip tu drįsai kibti prieš jį“, priš pati pėitu laika parejė „prieš patį pietų laiką parėjo“, ons tėkros prīšgėma īr „jis tikras priešgima (beprasmiškai prieštarauti linkęs žmogus)“. Ir žodžius priedas, nuošukos „pakulos“ daugumas taria prīds, nūšokas – tik kur ne kur pasitaiko prėids, noušokas.

Zordsdavini 09:32, 2007 spalė 31 (UTC)

A mūsu žemaitėškuo vikipedėjuo nutarta, katra žemaitiu tarme nauduot rēk a vėinos žuodios nauduojam vėinuos tarmies, kėtos - kėtuos? Aš ta nėika prėiš. Veizio Zordsdavini esi dūnėnėnks. --Viskonsas 19:57, 2007 lapkristė 2 (UTC)

Nē, tamsta :) neso dūnėninks (telšėškis), bet dounėninkā ėrgė vartuo kartās "ū/ī" vėituo lietovėšku "uo/ie", pvz.: "lītos", "kamūlīs". Galū galė, vėsė žuodē so prīšdelio "nu-/nū-" ėš lietovėška "nuo-" ī tonkiau nauduojamė. Tas pats ė so "pri-/prī-".
Diel vėinuos tarmies pasėrėnkėma - nie tāp. Dabā daugiau taikuom platiau vartuojamus žuodius, konstrokcėjės ė pan. Aš svajouno kumet nuors, ka būs bėndrėnė žemaitiu rašība, bet kuol nie - daugiau linkstam pri "dounėninku", ale minusos tas, ka "dūnėninkā" lėikt nuskriaustė. --Zordsdavini 05:30, 2007 lapkristė 5 (UTC)

Die vėsėškuo žemaitėškas vikipedėjės ėšvertėma

Žado pats sosėsėikt so stioardās (jok ani tik žmuonis, gė nasopīks jē aš paprašīso pagelbuos). Bet svarbeusė daba īr bendrā notart, kāp verstė vikipedėškos žuodios, nes kai kor īr keli galėmė variantā.

Kategorija = Kateguorėjė (mėslėjo ka vėsė sotėnka)
Vaizdas = Rēk dėskosėjės - abruozdielis
Naudotojas = Nauduotuos (mėslėjo ka vėsė sotėnka)
Aptarimas = Aptarėms a aptarims

Ka pamėršau parašīt, napasėdėdžioukėt ė ėrašīkiet :) --Viskonsas 10:53, 2007 spalė 30 (UTC)

Jau so stiuardās sosėrokouta, anie žadiejė greito čieso pakeistė vardū srėtis (Wikipedia jau pakeitė ė Vikipedėjė). Hugo.arg 11:15, 2007 spalė 30 (UTC)

Ot kāp gerā :) Aš ė veizo ka īr vikipedėjė, nabe wikipedia parašīta :) --Viskonsas 11:19, 2007 spalė 30 (UTC)

Ožklausėma gali paveizietė čė. Tinās kuomėntarūs vėsks paaiškinta īr (bėnt jau mona dornā galvā :D). Zordsdavini 09:32, 2007 spalė 31 (UTC)

Kas nežėna, nū šiuol žėnuokėt, ka jau mūsu vikipedėjė galū galė ėšversta īr. Diel tuo prašuom nauduokat žuodios Kateguorėjė, Abruozdielis :) --Viskonsas 18:49, 2007 lapkristė 16 (UTC)

Vuo čė tas fainē! Pagaliau pakeitė :) Hugo.arg 08:19, 2007 lapkristė 17 (UTC)

Kėlmėninka lėnksnis

Kuodie prėėmta rašīt u, rokoujantis api kalbas (onglu kalba, lietoviu kalba...), ale kėtor veizio rašuoma ū (vākū, draugū). --Viskonsas 19:23, 2007 lapkristė 12 (UTC)

Tas prėklausa nū kėrtė: jēgo kėrtis ont galūnės īr tumet rašuoma ū, vuo jēgo ne ont galūnės rašom paprasta u. Hugo.arg 20:17, 2007 lapkristė 12 (UTC)

Žemaitiu kalba, kap ė lietoviu, tor kėrtius, katrėi nie vėinuo vėituo, nuors žemaitiu kalbuo onsā īr daugiau atėtraukams i pradė, bet skėrtingā nu lietoviu - gal būtė net kelė kėrtē :) ū galūnie būn tumet, ka īr kėrčiouta. Kė sakīsė (ne palē rašība) kĀlbu, ta gaunas vēksmažuodis vns., 1 asm. lt. kalbu, vuo jė kÀlbŪ (do kėrtio, pėrms kairėnis (gal net laužtėnis)), ta gaunas lt. kalbų. Īr ė daugiau tuokiū žuodiu - "draugū, vākū, gaidiū, Telšiū, mergū, stalū, kiediū, peliū, Arnū" :) Zordsdavini 07:07, 2007 lapkristė 13 (UTC)

Kalbuos normėnėms

Vuo pagaliau sosėrokavau so Knutux ė tas paaiškėna kāp autuomatėškā kėistė netėnkomous žuodius. Daba pašuom apatiuo pateiktė žuodius katuos būtėnā rēk parvadėntė. Hugo.arg 14:29, 2007 lapkristė 15 (UTC)

Ton dėskosėjė geriau parkeltė i vikipedėjė:kalba, bet dabā kuokėi žuodē atēn i galva - sorašau:

• Ruoda -> kalba
• Kartās īr "Mažėikē", līg būtom lt. "Mažiekiai" -> Mažeikē
• Istuorėj -> Istuorėjė
• Nuoruodas, Nouruodas -> Nūruodas
• asontė -> esontė
• Pasiekėma -> Pasėikėmā
• gėm -> gėmė
• metas -> metās
• vyr. -> vīr.

Sāraša papėldīso. Zordsdavini 08:50, 2007 lapkristė 16 (UTC)

Kultūra vs Koltūra

Kāp to būtė ėš tėkra? Seniau mėsījau ka īr koltūra no ŽKD svetainie aptėkau tuoki ožraša Žemaitiu kultūras draugėjės skīrē Hugo.arg 08:52, 2007 lapkristė 16 (UTC)

(telšėškėškā)Žemaičium kultūras draugėjės būstinė ī Telšiūs. Tas straipsnis būktās būs parašīts telšiškiaus. Unsā žinuomās nauduos balsiu variacėjė, kumet siaurījē balsē supanašie su esunčiu balsiu pu kičiaus paskiau, net dalelītės keitas. Pvz., aš toro, tu turi, ons tor. Šēp ta taisīklė čė sokort' gal, bet nunās laikuomės principa, ka narēk tūm balsium variacėjės, sunkē suprontamuo vėituo dabā rašuom "o,ė". Tāp vīkst vėinuodinims i paprastinims. ('bėngies telšėškėšks rašts')
Ėš kėtuos posės, jė veizietė i ton kap i tarptautėnė žuodė - mona pradiuo idiejė bova ėšlaikītė, bet kou tuoliau, tou labiau atsėsakau tuos idiejės, nes žemaitėškā ėštartė žuodē būtom rašuomė nežemaitėškā. Ta siūlīţiuo vėsor rašītė koltūra. Zordsdavini 10:13, 2007 lapkristė 16 (UTC)

Fėzėka a fizėka

Daug kor radau žuodi fizėka. A tēp teisėngā īr? --Viskonsas 18:49, 2007 lapkristė 16 (UTC)

Kėtka

Brongūs kuolegas! Kas prėsėdedat pri mienese ėnėcetīvas, prašuom napasėdėdžiouti ė pasirašīt, bo aš nasoseko, katras kuoki straipsni ėš būtėnu straipsniu sāraša parašiet. :) --Viskonsas 18:49, 2007 lapkristė 16 (UTC)

Valna a liousa?

Torio klausėma dėskosėjē - dikuo ont glavnuoje abrouzdele parašīta Vikipedėjė Valna encikluopedėjė ? vuo ne Vikipedėjė Liousa encikluopedėjė. Monei tēp vuodėjės ka mas žemaitē, kāptās dėdliau naudoujam liuosa, liousoms, liuosē, nego valna, valnoms, valnā. Jē torēt pamėslėjėmo - raškiet mona poslapie Pleckaitis 16:48, 2007 groudė 30 (UTC)

Tarptautėnē žuodē žemaitėškā

• Universitets vuo onėversėtets.

  Nėikor narando, kad būtom parašīta onėversėtets, nuors truopnē žemaitėnont tou taptautėni žuodi līgtās rēktom kažkou keistė. Žemaitiu koltūras draugėjė īr ėšleidosė bruošiūras aple Klaipiedas universiteta, musietās tas znuočie, ka ė moms tēp rēk rašītė. --Vėskuonsos 19:55, 5 sausė 2012 (EET)

• Ispanėjė vuo Ėspanėjė.

• Islams vuo ėslams.

• Ukraina, Okraina, Ukraėna vuo Okraėna.

• Puolėtėka vuo puolitėka.

  Mėslėjo, ka tėkrā ontros varėjants tėnkamesnis.--Vėskuonsos 19:55, 5 sausė 2012 (EET)

Palei muni pėrmīm ketorėm pėrms variants geriau tīnk, o dėl paskutiniuoj, ta tep, politėka tinkamiesnis.Velks 20:28, 5 sausė 2012 (EET)