Majē
Majē bova žmuonis, katrėi gīvena Cėntrėnie Amerėkuo ė sokūrė vėina magtīngiausiu cėvėlėzacėju vėsame Amerėkas žemīnė. Ana gīvava nu ontra tūkstontmetė prīš Kr. lėgė XVI omžė, bat pati dėdliausi klestiejėma pasėikė sava klasėkėnės gadīnės čieso (250-950 m.). Tumet majē statė piramėdės-švėntīklas, kūrė dėdlius miestus so ėšvīstita keliū, ondėntiekė sėstema. Bat paskum staigē ė paslaptėngā cėvėlėzacėjė pražova, vuo prasėdiejus puklasėkinē gadīnē jau nebpasėikė tuokė magtinguma. Paskiausē majus nukuovė atvīkielē ispanā. Dabartėniu čiesu maju žmuonis tebgīven sava ainiu žemies.
Majē garsiejė sava krovėnās apieravuojėma rėtoalās, katrūs liuob atlėktė kū gautė dievū maluonė. Anėi tēpuogė sokūrė hieruoglėpu rašta, sodietėnga kalėnduoriu, bova poikē ėšvīstė arkitektūra, mena.
Patīs dėdliausė maju miestā bova: Tikalis, Palenkė, Kopans, Kalakmulis, Jaščėlans (klasėkinė gadīnė), Majapans, Čėčen Ėca, Ošmalis, Majapans (puklasėkinė gadīnė).