Mėlžėnū kapā īr nuognē žīmos lietoviu puoėta Mairuonė eilieraštis. Onsā pėrma sīki ėšspausdints 1895 m. rėnkėnī „Pavasarė balsā“.


Kur līgūs laukā,
Snaud tomsūs mėškā,
Lietovē barzduotē dūmuo;
Galond kėrvios,
Kalavėjos aštrios
Ė joudbiera žėrga balnuo.

Nu Prūsu šalėis
Kāp sparnā debesėis
Padongiem raituosė dūmā;
Tatā gaisra ognis
Švėit' dėina naktės:
Lėipsnuo ė gėrės, ė rūmā.

Terp tīru platiū
Ne staugims žvieriū;
O ne! tatā našlaitės lietovės:
A raud sūnaus,
A bernožė brongaus,
Kurs anū nebginsās pražovis.

Krīžioutiu senē
Suvadėntė svetē
I vaišės par Lietova trauk;
Ėštruoškė garbies,
Kumet aušra patekies,
Paveizies, ka vėsā neblauk'.

Lietoviu polkā,
Kāp aprokoun žvalgā,
Pri Kauna par Nemona plauk';
Pu kaimos šauklīs
(Ana pu potu arklīs)
I kuovė lietovnėnkos šauk'.

Klaido terp mėškū!
Vėin tėk ognīs gaisrū
Par Lietova kelė beruod.
Ožtemis dongus
Mieta tonkios žaibos;
Beklaidiuot svetiams pabuoda.

Sotrėnka mėškā
Līg Perkūns aukštā,
Ėr tatā netėkietā lietovē
Tarītom ognis,
Ka ont stuoga ožšvis,
Apraitė krīžioutios ožgriovė.

Vuo, bova mūšīs!
Apsėniaukos naktės
Ana dėinā paruodīt sarmatėjos;
Tėk kūnu šimtā,
Suvartītė keistā,
Ėlgā, da ėlgā ten ėlsiejos.

Daba ten baiso
Ė naktė nedrōso!
Net vīrā aplenktė mieginon:
Eson tatā senū
Kapā mėlžėnū,
Ė kartās net pasėvaidėnon.