Liuteruonībė īr glabna, onkstīviausė ė tonkiausē paplėtosė pruotestantėzma krīptės, katra kėla ėš XVI o. krėkštiuonėškuosės Refuormacėjės Vuokītėjuo. Pradėninks - Martins Liuteris. Liuteruonībie nier griežta robežė terp dvasėninku ė pasaulėitiu, vėsė pripažīstamė švėntās Kristou. Nier vėinoulėjės ė celibata, ėš 7 katalėku sakramėntu liuteruonā pripažīst tėktā Krėkšta ė Komunėjė. Lietovuo ė Žemaitėjuo liuteruonībė pradiejė skelbtė XVI o. pradžiuo M. Liuterė ė P. Melanchtuona muokėnīs Abraoms Kulvėitis. Šiou meto Lietovuo īr 54 liuteruonu parapėjės so cėntro Vėlniou. Tēp pat īr anėims gėmėnėškū evangelikū refuormatū (kalvėnėstu) bėndroumėniu.

Liuteruonu žėnklos

2006 metās svietė liuteruonās savi vadėna 82,6 milijuonā krėkštiuoniu.

Nūruodas taisītė