Lietovuos valdītuoju sārašos

Tas īr sārašos prieteliu, katrėi par istuorėjės čiesa bova Lietovuos valdītuojē.

Dėdliuojė Lietovuos Konėgākštīstė (1236-1569)

taisītė

Dėdlė̄jė Lietovuos Konėgaikštīstė kerava šėtė dėdlė̄jė konėgaikštē:

Onkstīvė̄jė dėdlė̄jė konėgākštē (1236–1291)

taisītė
Dėdīsā konėgaikštis / Karalios Lietovėškā Pastebiejėmā Abruozdielis
1236-1263 Mindaugs Mindaugas Dėdīsā konėgaikštis, nu 1253 m. Lietovuos karalios. Pu ana smertėis prasėdiejė vaina dielē suosta paveldiejėma.  
1263-1264 Triniuots Treniota  
1264-1267 Vaišvilks Vaišvilkas Mindauga sūnus.  
1267-1269 Švarns Švarnas
1269-1282 Traidienis Traidenis  
1282-1285 Daumonts Daumantas
1285-1291 Botegeidis Butigeidis Ons laikuoms Gedemėnātiū dinastėjės ikūrieju
Dėdīsā konėgākštis Lietovėškā Pastebiejėmā
1291-1295 Pukuvers Budzvīds Butvydas Butigeidė bruolis, Vītenė ė Gedimina tievs
1295-1316 Vītenis Vytenis Butvīda sūnus
1316-1341 Gedemėns Gediminas Butvīda sūnus. Pu smerties palikima palika septīnėm sava sūnam.
1341-1345 Jaunotis Jaunutis Gedemėna sūnus.
1345-1377 Algėrds Algirdas Gedemėna sūnus. Valdė draugum so Kēstotio, katros aktīvē darbavas vakarūsė. Algėrds darbavas rītūsė.
1377-1381 Juogaila Jogaila Algėrda sūnus. Lenkėjės Karalius nu 1386 m. Pradiejė Juogālātiu dinastėjė.
1381-1382 Kēstotis Kęstutis Gedemėna sūnus, valdė draugum so Algėrdo. Kēstotis valdė vakarū Lietova (so suostėne Trakūsė). Nu Juogailās atsėskīrė 1381 m., valdė ciela Lietova. Pu metu buva nudalguots.
1382-1392 Juogaila Jogaila Lenkėjės Karalius 1386-1434. Skėrgaila (1387-1392).
1392-1430 Vītauts Dėdlīsės Vytautas Didysis Kēstotė sūnus. Draugum so tievo kuovuojė prīš Juogaila, ė pu šėta patapa Dėdlioju Lietovuos Konėgaikštiu 1392. Lietovuos karaliom toriejė būtė karūnouts 1429 m., ale karūną pagruobė lenkā. Pasmėrė lėgė kuol atkeliava ontruojė karūna.
1430-1432 Švėtrėgaila Švitrigaila Algėrda sūnus, Juogailas bruolis.
1432-1440 Žīgimonts Kēstotātis Žygimantas Kęstutaitis Kēstotė sūnus, Vītauta bruolis. Nudalguots Švitrėgailas prietėliu.

Juogailātē (1440–1572)

taisītė

Juogālātē īr Gediminātiū dinastėjės pratēsims.

Dėdīsā konėgaikštis Lietovėškā Pastebiejėmā
1440-1492 Kazimėirs Juogailātis Kazimieras IV Jogailaitis Juogailas sūnus.
1492-1506 Aleksandros I Aleksandras I Kazimėira sūnus.
1506-1548 Žīgėmonts II Senasis Žygimantas Senasis Kazimėira sūnus.
1548-1572 Žīgimonts Augusts Žygimantas Augustas Žīgimonta Senuojė sūnus.

Žėčpuospuolėta (1569-1795)

taisītė
Kadencėjė Valduovs Lietovėškā Lenkėškā Dinastėjė Pastebiejėmā
1573-1575 Henriks Valua Henrikas Valua Henryk Walezy Valua Pabiega i Prancūzėjė, kor bova karūnouts Henriku III.
1576-1586 Stepuons Batuors Steponas Batoras Stiapan Batura Batuorā
1588-1632 Žīgimonts Vaza Zigmantas IV Vaza Zygmunt III Waza Vazas
1632-1648 Vladėsluovs Vaza Vladislovas II Vaza Władysław IV Waza
1648-1668 Juons Kazimėirs Vaza Jonas I Kazimieras Vaza Jan Kazimierz
1669-1673 Mīkuols Karėbuts Višniovieckis Mykolas I Kaributas Višnioveckis Michał Korybut Wiśniowiecki
1674-1696 Juons Sobieskis Jonas II Sobieskis Jan III Sobieski
1697-1706 Augusts II Augustas II Saksas August II Mocny Vetinā tepuogi Saksuonėjės ipiedinis
1706-1709 Stanėsluovs Leščinskis Stanislovas Leščinskis Stanisław Leszczyński
1709-1733 Augusts II Augustas II August II Mocny Vetinā tepuogi Saksuonėjės ipiedinis
1733-1736 Stanėsluovs Leščinskis Stanislovas Leščinskis Stanisław Leszczyński
1733-1763 Augusts III Augustas III Saksas August III Sas Vetinā
1764-1795 Stanėsluovs Augusts Poniatovskis Stanislovas Augustas IV Poniatovskis Stanisław August Poniatowski

Carėnė uokopacėjė (1795-1917)

taisītė

Pu Lenkėjės-Lietovuos padalėjėmu Rusėjės imperatuorē savi (pri vėsū titulu) liōb tėtolout ė Lietovuos dėdlēsēs konėgākštēs bēgė Lenkėjės karalēs.

100 dėinū monarkėjė (1918)

taisītė
Kadencėjė Lietovuos Karalius Lietovėškā Pastebiejėmā Abruozdielis
1918 Mindaugs II Mindaugas II  

Naujuosės valstībės prezidėntā (1919-1940)

taisītė

Pu Pėrmuos svieta vainuos Lietova bova atkorta ė paskelbė liuosuma nu Vokītėjės 1918 metās vasarė 16 diena. Nu tuo čiesa Lietovuos prezidėntā patapa renkamė. Švėisesne spalva pažīmietė laikinė̄jė vaduovā.

Abruozdielis Kadencėjė Prezidėnts Pastebiejėmā
 
1919 m. balondė 4 d.
1920 m. bėrželė 19 d.
Ontans Smetuona
 
1920 m. bėrželė 19 d.
1922 m. groudė 21 d.
Aleksandros Stolgėnskis
Pavadava Antana Smetuona.
 
1922 m. groudė 21 d.
1926 m. bėrželė 7 d.
Aleksandros Stolgėnskis
 
1926 m. bėrželė 7 d.
1926 m. groudė 17 d.
Kazīs Grėnios
Par parversma nuversts Antana Smetuonas.
 
1926 m. groudė 17 d.
1926 m. groudė 18 d.
Juons Staugaitis
Prezidėnts par parversma
 
1926 m. groudė 19 d.
1940 m. bėrželė 15 d.
Ontans Smetuona
Karėniu parversmu nuvertė Kazi Grėnio.
 
1940 m. bėrželė 15 d.
1940 m. bėrželė 17 d.
Ontans Merkīs
Smetuonas paskėrts LR prezidėnta puozicėjē. Suovietu soimts ėr ėštremts.
1940 m. bėrželė 17 d.
1940 m. lėipas 21 d.
Justs Paleckis
Paskėrts suovietu režėma. Teisėškā būt prezidėnto nagaliejė, bo valdė nebova perdouta tumet ėšvīkosė prezidėnta A. Smetuonas
1949 m. vasarė 16 d.
1954 m. lapkristė 26 d.
Juons Žemaitis-Vītauts
Realē nebova juoks prezidėnts. Ale 2009 m. kuova 12 d. Seims anou pripažėna kāp
„Lietovuos valstībės vaduovu, faktėškā vīkdiosiu Respoblėkas Prezidėnta pareigībės“.

LKP vaduovā (1940-1990)

taisītė

Kumet Tarību Sājonga ožėmė Lietova, Lietovuos Komunėstu Partėjės (LKP) sekretuorē palėka glavnās LTSR vaduovās:

Kadencėjė Vaduovs
1940-1974 Ontans Sniečkos
1974-1987 Petros Grėškevėčė
1987-1988 Ringauds Songaila
1988-1990 Algėrds Brazauskis

Atkortuos valstībės prezidėntā (nu 1990 m.)

taisītė

Švėisesnė spalva numaliavuotė laikinė̄jė vaduovā.

Abruozdielis Kadencėjė Prezidėnts Pastebiejėmā
  1990-1992 Vītauts Landsbergis Patapa Lietovuos Respoblėkas Aukščtiausėsės Tarības pėrmininku (tumet aukštiausė puozicėjė Lietovuo)
  1993-1998 Algėrds Brazauskis
  1998-2003 Valds Adamkos
  2003-2004 Ruolonds Paksos Seima ėnicētīva pašalėnts diel šiorkčiū Konstitucėjės pažeidėmu
  2004 Artūrs Paulauskis Laikėns prezidėnts pu Paksa pašalėnėma
  2004-2009 Valds Adamkos
  20092019 Dalė Grībauskaitė
2019- Gėtans Nausieda