Lūgnos

Lūgnos, kėtap lognos, liūgnos, boužuolė (luotīnėškā: Nuphar lutea) ī tuokis ondens augals.

Žīdia lūgnos

Lūgnu lapā

Lūgnos daugiametis ī. Anou šaknės stuora, mēsinga, ėlga; lapā būn dėdli, kap ėnkstā aba torielkas, līgēs kraštās; žėidā dėdli, geltuoni, gardē kvepa.

Lūgnos tā paprasts ežerū, prūdu, kūdru, žiuogiu, lietā tekontiu opiu augals. Sava geltuonās žėidās, katrėi rīškē švėita ont ondenė, žīdia par vėsa vasara.

Sīkēs lūgnās pena karvės (ka duotom daugiau smetuonas, kap apsiveršioun).