Kristėjuons Duonelātis

Kristėjuons Duonelātis (lt: Kristijonas Donelaitis, 1714–1780 m.) bova dvasėninks, gruožėnės lietoviu literatūras pradėninks ė klasėks.

Biuograpėjė

Duonelātis gėmė 1714 metās Mažuojo Lietovuo, Nadrovuos žemės Lazdėnieliu kaimė. Aple 1731 metus istuojė i Karaliautė katedras muokīkla. 1976–1740 metās Karaliautė onėversėtetė stodėjava teuoluogėjė, lonkė lietoviu kalbuos semėnarus.

1740–1742 metās dėrba Štalopienu muokīklas mozėkas muokītuojo. Nu 1742 metū muokīklas vediejo. Nu 1743 metū lig pat smertėis Duonelātis bova Tuolminkėimė konėgs.

Pagrindėnā sau dar „Metus“ Duonelātis rašė 1765–1775 m. Pats Duonelātis sau kūrības naspausdėna. Pėrmāsis Duonelātė raštu leidies bova Liūds Rieza.

„Metā“

Kristėjuona Duonelātė „Metū“ ižonga (ėš „Pavasarė linksmībiu“) žemaitėškā:

Jau saulelė viel atkuopdama bodėna svieta

Ė žėimuos šaltuos triūsus pargriaudama, joukės,

Šaltiu pramuonės so ledās sogaišti pagava

Ė potuodams snėigs vėsor i nieka pavėrta.

Ton laukus uorā drongni gaivindamė gluostė

Ė žuolelės vėsuokės ėš pasmėrosiūm kvėitė.

Krūmā so šėlās vėsās ėšsibodėna keltėis,

Vuo laukū kalnā so kluonēs pametė skrondas.

Vislab, kas rodens bjaurībie pasmėrė kriuokdams,

Vislab, kas ežerė gīvendams paržėimavuojė

A pu sava kero par žėima bova mėiguojė̄s,

Vislab ton polkās ėšlinda vasara svēkintė.

Ton patė ižonga prūsu kalbuo (atlėik Romowe Rikoito)