Kraus
Kraus (luot. sanguis) īr cėrkoliounontis jongemasės audėnīs, sodarīts ėš skīstuos krauja plazmas (aple 55-60 proc.), krauja lōsteliu (aple 40-45 proc.) (raudonūju krauja kūneliu (erėtocėtu), baltūju krauja kūneliu (leukocitu) ė krauja pluokšteliu (trombocėtu).
Soaugis žmuogos tor organėzmė aple 5 lėtros krauja (6-7,5 proc. kūna svuorė), ėš katrū 3,5-4 lėtrā cėrkoliou kraujagīslėm. Kraus gal būtė parpėlams ėš vėina žmuogaus kėtam, pasėnauduojos krauja duonorīstė.
Kraujė sodedamasės dalis
taisītėKraus sodarīts ėš skīstuos kraujė plazmas (aple 55-60 proc.), kraujė lōsteliu (aple 40-45 proc.) (raudonė̄jė kraujė kūnelē, baltė̄jė kraujė kūnelē) ė kraujė pluokštieles (trombocėtā). Kraus īr specėfėnė kvapa, sūruoks ė klompus skīstis, katruo ondenėlė juonu koncentracėjė īr pastuovė ė sodara 7-7,8 pH. Nažīmos tū ruodīkliu nokrīpėms nu nuormas gal pakenktė organizmou. Zars vėsa čiesa pastuovė īr kraujė sodieties spalva ė kemėnės savībės. Anuoms keitontėis itarama lėga. Kraujė sontīkėnis tonkis īr aple 1,060. Klampoms priklausa nu plazmuo asontiu baltīmu, ė nu kraujė kūnieliu koncentracėjės. Kraujė kūnieliu santīkėnis tonkis īr dėdlesnis nekāp plazmas, dieltuo centrafugoujont anėi nusied ont miegintovielė dogna, vo vėršou sosėrenk plazma. Tēp īr nustatuoms kraujė kūnieliu ė plazmas santīkis, arba hematokrita vertie (nuorma – 0,36-0,48 l/l, arba 36-48 proc. nu bendra krauje kieke). Ba tuo, ipīlos kraujė i miegintovieli, pu katruo čiesa anamė nosied erėtruocėtā, katruo nosiedėma veikis īr dėdlē svarbos nustatont žmuogaus lėgas.
Funkcėjės
taisītė- aprūpėn audėnios degounėm, maista ė kėtom medegom;
- ėšgaben ėš audėniū onglėis dvėdeginė ė kėtas medegū apīkaitas atlėikas;
- dalīvaun organėzma apsaugėnies reakcėjies;
- kovuo so lėgas sokelantēs mėkraorganėzmās;
- geb krešėtė;
- atlėik termoregulėcėnė fonkcėjė;
- humoralėškā paded regulioutė organizma organu sėstemas veiklo (hormonās);