Kokloms ī tuokė žmuogaus puovīza – nanuors poikoutėis savėm ė sava darbās, nanuors, ka vėsi aplė tavi rokoutous, i tavi veizietom. Platiau rokouont, kokloms ī nanuors prīšgīniautė prīš Dieva (natoriejėms hyubris, kap liuob rokoutė grākā), ėšsižadiejėms savėnaudas – gīvenėms tīlē, paprastā, palē papruotius.

Katalėkībie kokloms prīgol prī septīniu dongėšku duorībiu.


Vikitėka: Kokloms – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.