Kauks

Kauks īr vasėngoma, derliaus, gierībiu dūšė Senuobės baltu vieruo. Anėi žmonīm neš skāls, daugėn javos i šėin. Kaukā givēn mėške, pu žeme. Anū veikla priklause nu diev Puškaitiaus, katrām bova aukuojami douna, pėins, alos i maldaujama, ka kaukā būtom atsiūstė pas žmuonis i neštom skāls. Kaukā dā bova vadėnami bezdokās. Tas anū vārds atsirād nu bēzd (šeivamediaus) mēdiaus, katras bova laikuoms Puškaičiaus medio, vārda.

Kāuka prėjaukėnėms

Ka kaukā neštom skāls i naud, rēk anus prisijaukīntė. Santykē užsymezg, ka kaukā pasiūluo mediaus skėidr. Jugu gaspaduorē tuo duovėn pryjem, kaukā vėliau viel pasiruod, tonkiausē tebūn ėšgėrstams anū kriuokėms, aimanavėms: „Aš plėks, to plėks. Kas mumis apriedys?“ Tumet gaspadėn tōr anus apriedytė, pasiūtė lėnėnios marškinelios. Tėi draboželē tor būtė padėrbtė nakti ėš ketvėrtadieniaus i pėnktadien. Per tū laik lėnā, skėrtė draboželēms dėrbtė, tor pereit lė̄na mūka, nes kėtēp jokiuos sutartėis su kaukās nebūs. Jugu vėsks padėrbama kāp rēk, tai kaukā īved i numus skāls: anū atnešts šėina šiaudiels īr vērts cielū rātu šėina, o keli grūdā atstuo kelis pūrus javū. Gaspadėn už tuokius gerumus anus šēr kuožn nakt.