Kūlė
Kūlė aba kūlie ī tuokis dėdlis baslīs, lazda, katra tink mėitou ikaltė. Ėš vėina gala padėrbta kūlė golstē moš, vuo nūpjuovus balkė gala, ėšgrēžus skīlė ė ikalus kuota – moš statē. So kūlė tink ne tėktās mėitus, štolpus kaltė, bet ė kromslius tropintė, oždauštė par kėrvi, kāp ons nagal parkėrstė. Senuobie kūlė ė kap gėnklos bova nauduojama (padabnē brūkliou).