Kėrmėns

Kėrmėns, kėrmėls, kėrmis īr tuokis padars, katra cielos kūns īr mėnkštos ėr ėlgos.

Kėrmėns (slėiks)

Kėrmėnā tonkiausē gīven ondenī aba dėrvuo, no īr ė tuokiū, katras apsėgīven kėtūs gīviūs. Tuokė kėrmėnā vadėnamė parazėtās.

Kėrmėnās da vadėnamė vabzdē sava jaunībės bovī. No biuoluogėškā anėi īr vėsā skėrtingė gīvē ė vadėnamė vėkšrās.

Kėrmėnū skīrē

Apvalė̄jė kėrmėnā

Apvaliūju kėrmėnū kūns ėšruod kāp siūls aba verpstuoks. Anėi tor šėknaskīlė. Tonkiausē būn parazėtā.

Papluokštė̄jė kėrmėnā

Papluokštiūju kėrmėnū kūna skvarma īr papluokštė, nie kūna ertmies, šėknaskīlės. Tonkiausē būn parazėtā.

Žėidoutė̄jė kėrmėnā

Žėidoutūju kėrmėnū kūns īr padėrbts ėš dalaliu, tor kraujė, jiedėma sėstėma.