Gīvatougė, kėrmėna ouga (luotīnėškā: Paris quadrifolia) ī tuokis augals, muokslėškā prigolons prī melontėniu augalū (Melanthiaceae) šeimuos.

Gīvatougė

Ta ī tuokė daugiametė žuolie, ožaugontė 20-30 cm aukštoma. Stombris gīvatougės statmens, plėks ī, anuo vėršou ėšsiskietė̄ ketori dėdluoki, ėšėlgi lapā. Vėršom anūm lapu, ont stombrė gala ėšaug žėids – tuokis mažioks, gelsvā žalis. Anou vėituo paskom sonuokst tuokė vėina tomsē mielena ouga. Ciels augals smėrd.

Žīdia gīvatougė gegožėsbėrželė mienėsēs. Aug medies (lapoutiu ė mišriūs), krūmūs, atšlāties, šlapiūs dėrvūs. Gīvatougē tink smalka.

Ciels augals, īpatingā anou šaknis ė ouga, trocīzna ī, beje, vākam nuogniausē. Nū gīvatougiu spruogst ė gīvuolē, īpatingā arklē. Anūm žėidadolkės trocīzna bėtim ī.

Vikitėka: Gīvatougė – Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.