Kėnu-tėbetėitiu kalbas
(Nusokta ėš Kėnu-tibetėitiu kalbas)
Kėnu-tėbetėitiu kalbas – kalbū šeima, katra sodar aple 250 Rītū Azėjuo vartuojamū kalbū. Vogol besėrokoujantiu skaitliu ta šeima nosėleid tik indėeuruopėitiu kalbuom. Dėdlės dalies tū kalbū savībė īr tuonā.
Ekspansėjės pruocesė kėnu-tėbetėitiu kalbu šeima sosėskaid i trės šakas:
- kėnu
- tėbetėitiu-mjanmu,
- Jenisiejous ostiaku
Klasėfėkacėjė
taisītė- Kėnu kalba (tuos tarmies dažnā laikuomas atskėruom kalbuom) ė anai artėma donganu kalba
- Tėbetėitiu-mjanmu kalbas (Tėbetėitiu-birmėitiu kalbas):
- Kamarupu (rokounamas Šiauries Rītu Indėjuo)
- Kokiu-čėnu-nagu kalbas
- Abuoriu-mėriu-daflu kalbas
- Buodu, garu kalbas
- Hėmalaju
- Mahu-kėrantiu kalbas (ėskaitont nevaru ė magaru kalbas)
- tibetėitiu-kinaūru kalbas (ėskaitont tėbetėitiu ė lepčiu kalbas)
- Kiangu (tangotu) kalba
- Kačinu kalba
- Luolu, mjanmu ė nasiu kalba
- Kajinu kalbas (karenu kalbas)
- Baju kalba
- Kamarupu (rokounamas Šiauries Rītu Indėjuo)