Kėitis

Kėitis kėtap dėdlė̄jis kėitelis, aukštajis kėitis, kėitžuolė (luotīnėškā: Artemisia vulgaris) ī tuokis astrėniu augalū (Asteraceae) šeimā prigolons augals. Onsā aug Euruopuo, Vakarū ė Vėdorė Azėjuo, Šiaurės Afrėkuo, ožvēsts Šiaurės Amerėkuo.

Kėitis palaukie

Tasā augals daugiametis ī, 0,5-2 m augoma. Stombris šakuots ė lapuots par vėsa ėlgi, tomsē rods aba vėjuoletėnis. Lapā minkšti, 2-3 sīkius skaldīti, 5-20 cm ėlgoma, tomsē žali, apatiuo plaukouti. Žėidā kėitė būn smulkūs, gausūs, naėšruodni, sogolė̄ i tuokės šloutalės. Žīdia kėitē nug lėipas lėg siejės. Sieklas nuokėn vasaras pabonguo ė rodeni.

Kėitis aug bavēk vėsor – šalėp keliū, aplēstūs laukūs, dīkrūs, ganīklūs, patuoriūs, ont ežerū, prūdu, opaliu krontū. Aug daržūs ė laukūs kap pėktžolė.

Kėitis smarkē kvepa, tūdie anou lapus žmonis sīkēs ded kap jiedė pagarda, ont anou sausėn grībus. Kėitius barsta, ka atbaidītom koisius, blosas. Ėš anou taisa liekvarstus nug virškėnėma lėgū, škropola. Ėš kėitė dėrb šluotalės pečiou šloutė.