Izabėlė de Šarjer

Izabėlė de Šarjer (Isabelle de Charrière), pėlns vards Izabėlė Agnesa Elizabet van Tioil van Seroskerken (Isabelle-Agneta Elisabeth van Tuyll van Serōskerken, g. 1740 m. spalė 20 d. – m. 1805 m. rugpjūtė 27 d.) bova nug Olandėjės kėlėma Šveicarėjės rašītuojė, katra rašė prancūzu ė vuokītiū kalbuo. Liuob pasirašītė slapīvardēs „Belė van Zoilen“ (Belle van Zuylen), „Zelidė“ (Zélide), „Abė de la Tūr“ (Abbé de la Tour). Anuos kūrėnē XIX o. kostėna muoteru emancėpacėjė.

Izabėlės de Šarjer abruozdielis (1777 m.)

Gėmė dėdliū puonu šeimuo Zioilena pėlie netuol nu Utrechta. 1771 m. apsižanėjė so bruolė privatio muokītojo, šveicaro Šarlio Emanuelio Šarjero de Pentazo ė so anom ėšsikielė gīvėntė i Šveicarėjė, Kolombjė miestali šalėp Noišatelė. Ana daug skaitė, bova pavēkta Žana Žaka Ruso, Deni Didro mintiū, tudie pasisakė prīš puonu privilegėjės, muoralėnes konvencėjės, grėižta viera, skorda, ale ė ož revoliocėjė nepasisakė.[1]

Izabėlė de Šarjer rašė ruomanus, pamfletus, pjeses, eilės, komponava mozėka. Kap rašītuojė pasiruodė 1763 m., anuonėmėškā ėšlaidus satīrini ruomana „Aukštuomenė“ (Le Noble).[2] Kėti žīmesni kūrėnē: „Trīs muoterėškas“ (Trois femmes, 1797 m.), „Gromatas, katras rastas ont snėiga“ (Lettres trouvées sous la neige, 1794 m.), „Kalistas, aba gromatas, parašītas Lozanuo“ (Caliste; ou, lettres écrites de Lausanne, 1786 m.), „Noišatelė gromatas“ (Lettres neuchâteloises, 1784 m.).

ŠaltenēKeisti