Gedėmėns Kėrkėls
Gedėmėns Kėrkėls (lietovėškā: Gediminas Kirkilas, g. 1951 metās rogpjūtė 30 dėina Vėlniuo - 2024 metās balondė 20 d. Vėlniuo) bova Lietovuos politėnis vēkies, XIV-uojė Lietovuos Ministru kabineta vaduovs (ministros pėrmėninks).
Biuograpėjė taisītė
Gėmė septīniu vākū šeimīnuo. Muotėna - pedaguogė, tievs – rīšiū inžėnierios Vėlniaus tilipuonu stuotie, Cėntrėniamė paštė.
1982 metās bėngė Vėlniaus Aukštaja partėnė muokīklā, kor igava politoluogėjės specēlībė.
2004 metās bėngė Vėlniaus universitetė terptautėnė versla muokīklas magėstrantūras stodėjės.
Nu 1982 metu dėrba komunėstu partėjės komėtetūs.
Atgėmėma čieso bova LKP atsėskīrėma nu TSKP palaikītuos. Nu 1989 metu bova Lietovuos Komunėstu partėjės Cėntra komėteta, vieliau Aukštiausės Tarības - Atkoriamuojė Seima deputato, A. Brazauskė pagelbėninks.
1992-2020 metās bova Lietovuos Seima narīs. Dėrba Naciuonalėnė saugoma komiteta pėrmėninko, valdontiuosės Lietovuos Demuokratėnės Darba Partėjės frakcėjės seniūno. Bova Seima ožrobežė komiteta pėrmėninks. Euruopas rēkalū kuomiteta pėrmėninka pavadoutuos. Lietovuos Respoblėkas Seima delegacėjės NATO Parlamentėnie Asambliejuo delegacėjės vaduovo.
2001 metās ėšrinkts so LDDP sosėjongosės socēldemuokratu partėjės pėrmėninka pavadoutuojo.
2002 metās LR prezidėnts Valds Adamkos paskīrė specēlioujo igaliuotėnio Kalinigrada tranzita derībuoms.
2003 metās suteikts nepaprastuojė igaliuotėnė ambasaduoriaus dėpluomatėnis rangs.
2004 metās išrinkts Seima nario ė tū patiū metu groudė 7 d. prezidėnta dekreto paskėrts XIII vīriausībės krašta keravuojėma ministro, vuo 2006 m. lėipas 6 d. prezidėnta dekreto Nr. 669 paskėrts Lietovuos ministro pėrmėninko.
2007 m. gegožė 19 d. per 28 LSDP sovažiavėma ėšrinkts partėjės pėrmėninko.
Šeimīna taisītė
Bova do karto žanuots. So pėrma žmuona Raisa (apsėžanėjė 1973 m.) soėlaukė do vāko - Ruolanda ė Dėjanas.
Ontruojė žmuona - Liudmila (apsėžanėjė 1992 m.)
Gedėmėns Kėrkėls pasėmėrė 2024 metās balondė 20 d. Vėlniuo.
Kėta infuormacėjė taisītė
Muokiejė lietoviu, onglu ė rosu kalbas.
Anketuo bova nuruodės, ka anuo huobē - tenėsos, fėluosuopėjė, literatūra ė menā, važėniejėms dvėratio, pīpkis kūrėjėms.