Driausmingoms – teigama duoruovėnė karaktuorė savībė, išreiškonti patvari žmuogaus puolinki truopnē ė struopē atlėktė darba bei īsėpareiguojėmus. Aplaidoma prīšībė. Driausmingoma sālīga īr uorganizoutoms, punktualoms, dalīkėškoms, pareigingoms. Be driausmingoma neīmanuoma juokė uorganėzouta veikla. Nedriausmingoms bei aplaidoms – vėina rīškiausiu demuoraliacėjės skvarmu. „Driausmies stuoka īr dėdesnė bluogībė negat koltūras, nesang pastaroje galėma ė vieliau atgautė, bet laukėnoma neīmanuoma ėšrautė ė driausmies aplaidoma neīmanuoma kompensoutė“ (I. Kants).

Duoruovėnis driausmies torėnīs reiškas kāp savėdriausmė. Svarbo, ka driausmie nevėrstom ėšuorėne prīvarta, vo būtom sava patėis vėdėnė puoreikė ėšraiška. Sāmuoninga driausmie prėpratėn asmeni pri tėksloma, atėdoma, rimtoma. Žmuogos, sava darbe a veikluo īprasdams būtė driausmings, ėšsėogda dėkta karaktuori. Driausmingoms šalėn aplaidoma, neuorganizoutoma, ėšglebėma. Grėižts driausmies laikīmāsis ėšmuoka garbstītė savi ė ketus.