Prietelīstė

Prietelīstė ī glaudė artėmū žmuoniū bendravėma skvarma, katra pagrīsta paveizū abelnomo. Artėmas savuokas: bėčiolīstė, meilė.

Prietelīstē būdīngs liousos kėta žmuogaus pasirinkėms ėr asabnos prisirėšėms prī anūm. Artėmā prieteliaujontiu glodenas paveizas, īsitėkėnėmā, skuomā, interesā, karaktuorė savībės. Īna prietelīstė nie sointeresouta, ana nasiderėn so saunuoruom, lokomčēs, nesang pagrīsta duoruovėniu puoreikiu bendrautė.

Prietelīstės pagrinda sodara abėposis prieteliūm nūšėrdoms ėr atvėroms, ėštėkėmībė ė pasitėkiejėms. Prietelīstė žmuoniūm gīvenėma pratortėn, padara vertingesnė ė prasmingesnė.

Prietelīstė, palē Aristuoteli, īr patė dėdliausė vertībė: „Prietelīstė ė neīkainoujama, ė nūstabė: mes garbstuom tō, katras mīl sava prietelius, ė torietė daug prieteliu ėšruoda dėdlē glaunē, vo kap kas mīslėn, ka būtė vairiu žmuogom ė prietelio – tuolīgo.