Debesis, prī jūras da saka drankis ī veizėms ondėns aba leda dalaliu gniožts, esons uorė (Žemės atmuospėruo (tropospėruo)). Debesē palėik sosėkaupus ondėns garams, ėšgaravosem nug Žemės pavėršė.

Stratus
Cumulus
Cirrus
Cumulonimbus

Debesē skėrstuomi vagol aukšti ė skvarma:

  • Apatėnė aukšta debesē
    • Slouksnėnē lītaus (Nimbotratus)
    • Slouksnėnē (Stratus)
    • Slouksnėnē kamūlėnē (Stratocumulus)
  • Vėdotėnė aukšta debesē
    • Kamūlėnē (Cumulus)
    • Aukštė̄jė kamūlėnē (Altocumulus)
    • Aukštė̄jė slouksnėnē (Altostratus)
    • Lēšėnē (Altocumulus lenticularis)
  • Vėršotėnė aukšta debesē
    • Plonksnėnē (Cirrus)
    • Plonksnėnē slouksnėnē (Cirrostratus)
    • Plonksnėnē kamūlėnē (Cirrocumulus)
  • Statmenė̄jė debesē
    • Kamūlėnē oudruos (Cumulonimbus)

Tepuogė īr debesū, katrėi sosidara vėršom truopaspėras:

  • Cėdabrėnē debesē
  • Pėrlamotrėnē debesē

Pavadėnėms

taisītė

Šiaurės žemaitē šėta rēškėni liuob vadintė drankēs. Tas žuodis ī kėlėma nug germanu kalbū, mosietās vuokītiu. Daba anėi tonkē vadėnamė debesėm, baltėška kėlėma žuodio. Debesē kuožnuo baltu kalbuo bova skėrtingā vadinami (latvėškā mākonis, latgalėškā muokuļs, prūsėškā wupyan).