Briuselis
Brioselis (prancūzėškā Bruxelles, flam.: Brussel) ī Belgėjės suostėnė, tēp pat laikuoma ė Europas Sajunguos suostėne, kadongė čė īr dvė ėš trėjū svarbiausiū ES ėnstėtocėju. Īr NATO būstėnė. 1,02 mln gīventuoju. Miests īr Brabant pruovincėjės suostėnė. Svarbos uosts, daug kanalū. Īr tarptautinis Zaventem uor uosts. Išvīstīta mašinū gamības, chemėjes, lėngvuoj, puolėgrapėjės pramuones. Amatininkā nu sen čė gamėn pruoduktus, kėlėmus, juvelīrinius dirbinius. Īr metropolitens.
.jpg) | |
| Abruozdielis:Insigne Bruxellarum coronatum.svg, Greater coat of arms of the City of Brussels.svg | |
| Žmuoniū skaitlios | 195 546 (1 sausė 2024, gīvėntuoju sorašīms)  |
|---|---|
| Mers | Philippe Close |
| Čiesa jousta | UTC+1, UTC+2 |
| Geuograpėjė | |
| Šalės | Belgėjė |
| Pluotībė | 33.08 kvadratėnis kiluometros |
| Augštoms | 70 |
| Ondenė telkėnē | Sena, Brussels–Charleroi Canal, Brussels–Scheldt Maritime Canal |
| Koordėnatės | 50.8467°N 4.3517°E |
| Pašta kods | 1000, 1020, 1040, 1050, 1120, 1130 |
| Telepuona kods | 02 |
| Mers | Philippe Close |
 | |
Miestė īr kelė universietā. Dailes i men akademėjė, Lui Pastar instituts. Karalėškasis dailes menū muziejos, dailes i istuorėjes muziejos, Menjė muziejos i kėtė. Gotikėnė ruotušė (XV a.), katedra (XIII–XV a.).
Istuorėjė
taisītėVėdoromžēs Brioselis bova Brabant hercuogū rezidencėjė. 1830 m. susiformavos Velgėje tap anuo suostėne. Pu II svieta vaina tapa laikėna besėkorontiu tarptautėniu struktūrū būstėne, bet palaipsniou tapa nuolatėne suostėne.
