Baltā
Baltā aba aistē (lv. balti, lt. baltai, bat-ltg. balti) īr ėndėeuropėitiu tautuos, katruos ruokavas arba ruokounas baltu ruodom ėr īr apgīvėndėnėn rītėnė Baltėjės jūras kronta. Nūdėinuo īr lėkėn žemaitē, latgalē, lietovē ė latvē, katrėi vėsė priklausa rītū baltams. Ėš rītėniu baltu jau īr ėšninkėn prūsā, katrėi priklausė vakarū baltams. Daug baltu gentiū īr ėšninkėn: sielē, žėimgalē, koršē, skalvē, juotvingē ė kt., katrėi nikumet neėšvėrta i tautas. Koršiu nerėjuo īr ožsėlėkėn koršėninku, katrėi kalb ė tor koltūra artėma latvems. Nūdėinuo īr prieteliu, katrėi savė laika prūsās ė ruokounas nujuojė prūsu kalbo.
Termėns baltā somėslėna vuokītiu lingvists Geuorgs Neselmans, katras pavadėna panašės etnėnės gropės, gīvenontės pri Baltėjės jūras.
Istuorėjė
taisītėPrīšistuorė
taisītė<--! abruozdielis so Dnepra baltās ė pan -->
Teutuonu isėveržėms
taisītė<--! abruozdielis so baltās isėveržėma čiesās -->
Vielībesnė istuorėjė
taisītė<--! abruozdielis so grobē atvaizdoutās baltās Latvėjuo ė Lietovuo. Būktās žemaitius ė latgalius atžīmietė "tarmiū" robežiūs. Nžn. -->
Baltā ė gentis
taisītėGėntis, bovosės prīš teutuonus
taisītė- Latgaliu gėntės
- Sielē
- Žėimgalē
- Koršē
- Lietoviu gėntės
- Aukštaitiu gėntės
- Žemaitiu gėntės
- Lamatā
- Skalvē
- Nadrovē
- Prūsu gėntis:
- Juotvingē
Tautas, sosėdariosės vieliau
taisītė
|
Tas straipsnis nie ožbėngts. Tamsta galat pamačītė taisont. Ta žīmė bendra īr, tudie je galat, nauduokiet kuonkretesnė. |