Atsargoms
Atsargoms – teigama karaktuorė savībė, pasėreiškonti apdairomu, īžvalgomu, gabiejėmu nuveizietė puoelgė padarėnius. Prīšībė – neatsargoms.
Atsargoms būtėns vėsor: vertėnont savi ėr kėtus, priėmont sprendėmus, pasėrenkont puoelgius ėr veikont. Šė savībė reiškas gebiejėmu īžvelgtė galėmas veikluos kliūtis, platēu aprieptė ėr ėšsamēu nagrėnietė aplinkībes, katruos veik puoelgius ėr veiksmus.
Tonkē soklīstam pavėršotėnėškā vertīndamė kėtus ėr netikietā patėrdamė anūm nepalonke reakcėja, prėimdamė skobuotus sprendėmus ėr neapdairē veikdamė. Daugelė klaidūn prīžastis – skobiejėms ėr neatsargoms. „Būket atsargė er šaltakraujėškė! Torietė šalta galva tēp pat būtėna, kāp ėr karšta šėrdi“ (Dž. Labuoks).