Atharvavėda (sanskrito: अथर्ववेद = atharvaveda) ī vėina ėš vėdu – senuobės arėju švėntū tekstu. Ta paskiausė vėda ī, ė pradiuo naprigolė prī vėdu. Ana būs sokorta aplė VIII–IX o. pr. m. e. Atharvavėda sosided ėš 371 gīsmies, katras sogol i 10 daliū.

Dalės Atharvavėdas gīsmiū černīstē skėrt ī. Anūs černīj nug vairiū lėgū, naprietėliu, prīš čerauninkus, piktas dūšės ė panašē. Dedlesnė Atharvavėdas dalės ī maldas, katrūs prašuoma dievū pagelbas, katrūs žmogaus gīvats solīgėnams so cielo svieto, tepuogė tekstā vairėm apierom.