Atėdė

Atėdė ī mintiū sokaupėms i vėina kuoki darba aba i vėina kuoki apmīslėjėma. Tas ī svāmies nukrēpėms i tėrama dākta. Atėdė prīgol nug dākta aba mīslės naujoma, neīprastoma, spalvingoma ė kt., ba tonkē veizėmi dāktā, vēkiami darbā svāmē priprasti ī, tūdie ana naskėr anėm tėik atėdies. Tepuogė atėdė prīgol ė nug patė žmuogaus – a ons nie pavargė̄s, a bodrē jautas, a tora ūpa.

Atėdė rēškias kap nasiblašīms, veizuos, klausuos sotelkėms, naskobiejėms, pamīslėjėms.