Aptarėms:Saratuovs
Naujausias komentaras: prieš 8 metų Zordsdavini
- opės → vns. kilm. net ė lietovėškā nie „upies“. Jė mėslėji, ka žemaitėškā īr „opis“ (kas?), ta nȧgėrdiejau, nuors ėr eso gėrdiejis „opālis“. Vuo žemaitėšks „opės“ gal rēkšt kėlmėninka. Jė būtom „opis“ (kas?), ta tor bėngtës -is. „Opė“ tonkiau nauduojama, pvz.: [1]
- už-/ož-. Mon ruoduos mes bovuom sotarėn -o- tėn, kor nie aiškē gėrdams garsos. Net ėr Ontės užrašīts žuodis bova „ožtenk“. Bet dabā kažkāp daugiau rondo, ka tam prīšdeliů „-už“ ė žuodeliů „už“ nauduo -u-. Če ėš patėrtës. Kāp jau mėnavuojau, dėdlē lauko gramatėkas (toriejė jau būtė užpraētās metās. Kėtus pavīzďius so -o- kor davē ė tuoliau tǡp rašīkȧm ;)
- „anō“. Če tas žemaitėšks ą → on/ou/ō. Če bovuom ėšdėskotavė̄ lt. šaknėnis ą → ō, ę → ė̄. Tō pritaikiau ė īvarďiu galūnē, nes tėn nie trumpa „a“ kap paprastam žuodie. „Anou“ rēšk lt. juo. Jė nauduo „anou“ žuoďiů „jį“, ta rēktom keistė i „anō“. Šēp Plečkaitis īr ėš šiaurės vakarū žemaiťiu, ta tėn tǡp ė saka, bet aš linkės vënuodintė i -ō. „nomou, mediou“ nȧtink če, nes anë atsaka „kam?“.
- „veikė“. Če būktās ėšjimtės, nes gīuvo kalbuo tǡp saka, nuors esamāsis „vēk“. Če neso tėkros 100%, bet 80% eso.
- pėitrėtėnio → pėitrėtėnė (kėnuo?). Če būktās palėka ėš lt. pietrytinio. Klaida
- robežiaus → robežė. Sotariem nauduotė -ė nȧ -iaus. Pas žemaiťius nauduojamas abėdvė skvarmas. -iaus ī retiesnė. Bejė, pats tǡp sakau: robežiaus, peiliaus, sūnaus
- tvėrtuobė → tvėrtuovė. Būktās klaida spausdėnont. Če nȧ „senuobė, vielībs“
- ė → i, kumet atėtink lt. į, į-: iētė, ispėrtė, ētė i kėna. Če ėš Girdenė–Pabriežas pagrindū
- nabova → nebova. Sotariem „ne-, be-, te-“. Nuors pats sakau „nagalo“ ė pan. Ruoda.lt nauduojam nȧ-, bet če jau kėtė megėnėmā. Paruodīs ateitis.
- ėlēdamė → ėlēdami. Vīr. dgs. vard. bėngas -i. „geri, graži, smagi“
- glabnos → glabnus. Vīr. dgs. gal. bėngas -us. „vākus, vīrus, buočius“. Šēp „glabnos“ (kas?) aš ėš vėsā nȧnauduoťiuo, bet tëk tuos.