Alkemėjė (alchemia – luotīnėškā, chymos – graikėškā rēšk „soltis“) īr tuokė kemėjė, ka daront vėsuokiausius keminius bandīmus (keminiu medegū ė jongėniū rēkcėjės – jongėmus ė skaidīmus) bova ėiškuoms gīvībės eleksīrs, aple kuri esam girdiejė iš pasaku. Tēp pat alkemikā nuoriejė ė galvuojė, ka gelži, vari vuo bikuoki kėta metala gal paverstė aukso a cėdabro, tiktās rēk atrastė kemėnė rēkcėjė ė vėskou tou kuožnos žmuogos galies padarītė.

Alkemiku darbā ė pastongas nepražova, anėi padiejė atrastė šmuots naujū keminiu elemėntu, naujū keminiu jongėniū ė kemėjės muoksla geruokā pastūmė i prīšaki.

Alkemėjė tēpuogi bova sėmbuolėnis vėdoromžiu dūšės pažėnėma muokslos, katramė kemėnė elementā nauduotė kāp abruozdielē dūšės būvėms pavadintė.