Gėrdėnis Aleksėndra Stanėsluovs (gėmė 1937 m. spalė 7 d. – mėrė 2011 m. siejės 16 d.) bova Lietovuos kalbėninks kėlėma nu Žemaitėjės, habėlėtouts muokslu daktars.

Aleksėndra Gėrdėnis

Gėmė Trīškiūs, Telšiū kraštė, muokėnas Trīškiūs, Ožlėiknie, Mažeikiūs. 1962 metās pabėngė Vėlniaus onėversėteta. Paskum palėka diestītojo, 1983 metās gava fėloluogėjės muokslu daktara varda. 1984–1989 m. bova fėloluogėjės katedras vediejo, tepuogė vaduovava Eksperimentėnės fuonetekas laboratuorėjē.

Aleksėndra Gėrdėnis bova muoderniuosės eksperimentėnės fuonetėkas, statistėnės kalbuotīras specēlėstos. Tīrė fuonoluogėjės, dialektoluogėjės, eksperimentėnės fuonetėkas, lietoviu kalbuos ė kėtū baltu kalbū istuorėjės, bendrėnės kalbuos teorėjės biedas. Ons pėrms ėš lietoviu kalbėninku apibendrėna lietoviu kalbuos fuonoluogėjės tīrėmos, susėstemėna ė sunuormėna termėnos, sukūrė origėnale klasėkinės bendruosės fuonoluogėjės teorėjė.

Aleksėndra Gėrdėnis bova nuognē dėdlis lietoviu tarmiū specēlėsts. Ons sorinka 33 tuomos tarmiū tekstu, sodarė pėrma žemaitėška gramatėka.

2002 metās apduovenuots Lietovuos dėdliuojė konėgākštė Gedėmėna uordėna Karėninka krīžiom.